Fonologija ir morfonologija. Bendra apžvalga

Dabar susipažinsime su senosios norvegų–islandų kalbos fonologine sistema, rašybos ir tarimo santykiu vadinamąja normalizuotąja ortografija parengtuose leidiniuose, kai kuriais morfonologijos dėsniais – t. y., pasirengsime skaityti tekstus senąja norvegų–islandų kalba.

3 paskaita

Senosios norvegų–islandų kalbos balsiai, dvibalsiai ir priebalsiai

Skaitiniai: ištrauka iš „Inglingų sagos“ („Žemės ratas“)

Balsiai

Klasikinės senosios islandų kalbos balsių sistema gali būti pavaizduota tokia lentele:

3.1 lentelė. Klasikinės senosios norvegų-islandų kalbos (XIII a.) balsių sistema.

Atkreipkite dėmesį, kad klasikinė senoji norvegų-islandų kalba neturi trumpojo balsio / æ / ir ilgojo balsio / aː /. Todėl normalizuotąja ortografija užrašytuose tekstuose kartais nededamas ilgumo ženklas ant raidės ‹ æ › (nes ir be ilgumo ženklo savaime suprantama, kad šis balsis ilgas), o raidė ‹ á › žymi ilgąjį balsį / ɔː /.

Dėti ar nedėti ilgumo ženklą ant raidės ‹ æ › yra susitarimo dalykas, ir kai kurie leidėjai (pvz., Handbok i norrøn filologi autoriai) tokį ilgumo ženklą deda. Šiame vadovėlyje laikysimės labiausiai paplitusios praktikos ir ilgumo ženklo nedėsime.

Kaitant žodžius, senojoje norvegų-islandų kalboje neretai keičiasi ir šaknies balsis. Ypač dažnai kaitaliojasi užpakalinės ir priešakinės eilės balsiai:

/ a / ~ / e /, pvz. taka (bendratis) ~ tekr (esamasis laikas)

/ u / ~ / y /, pvz. spurði (būtasis laikas) ~ spyrja (bendratis), spyr (esamasis laikas)

/ o / ~ / ø /, pvz. koma (bendratis) ~ kømr (esamasis laikas)

/ ɔː / ~ / æː /, pvz. áss (vienaskaita) ~ æsir (daugiskaita)

Taip pat dažnai kaitaliojasi balsiai / a / ~ / ɔ /, pvz. land (vns.) ~ lǫnd (dgs.), barn (vns.) ~ bǫrn (dgs.)

Kai kuriuose žodžiuose kaitaliojasi trys balsiai / a / ~ / e / ~ / ɔ /, pvz. mann (vns. gal.) – menn (dgs. vard. ir gal.) – mǫnnum (dgs. naud.).

Šitokį balsių kaitaliojimąsi nulėmė reiškinys, vadinamas umliautu.

Umliautas – tai balsių kaita, nulemta garsinės aplinkos. Pavyzdžiui, šaknies balsis gali supanašėti su galūnės ar priesagos balsiu. Vystantis kalbai, vėlesniame etape galūnės (ar priesagos) balsis gali išnykti, taigi pažiūrėjus vien į senosios norvegų-islandų kalbos žodžio formas ne visada matosi, koks būtent garsas sukėlė umliautą. Tačiau tai matyti radus atitinkamas žodžio formas runų įrašuose, kitose archajiškose kalbose (pavyzdžiui, gotų) arba rekonstravus prokalbės formas. Plačiau umliautą aptarsime vėliau.

Yra ir tokių žodžių, kur balsis šaknyje kaitaliojasi ne dėl umliauto, o dėl abliauto.

Abliautas – tai spontatinė, tai yra, nuo garsinės aplinkos nepriklausanti šaknies balsių kaita. Šis reiškinys ypač būdingas stipriųjų veiksmažodžių formoms, pavyzdžiui, fara (‘keliauti, vykti’) ~ fór (‘[jis] keliavo, vyko’) ~ fóru (‘[jie] keliavo, vyko’) ~ farinn (‘iškeliavęs, išvykęs’). Išsamiau abliautą aptarsime kalbėdami apie stipriuosius veiksmažodžius.

Be abejo, pasitaiko ir dar sudėtingesnių balsių kaitos atvejų, tačiau juos aptarsime vėliau, antrojoje vadovėlio dalyje.

Pastaba. Sinchroniniu požiūriu umliautas ir abliautas dažniausiai yra labai panašūs reiškiniai, nes umliautą sukėlęs garsas senojoje norvegų-islandų kalboje neretai esti išnykęs. Tad žiūrint tik į senosios norvegų-islandų kalbos formas dažnu atveju neįmanoma atskirti, kur balsiai kaitaliojasi dėl umliauto, o kur – dėl abliauto. Norint išsiaiškinti šį skirtumą, reikia pažvelgti į kalbos istoriją, į runų įrašuose užfiksuotas arba rekonstruojamas skandinavų prokalbės (ar dar senesnes) formas arba į kitų germanų kalbų atitikmenis. Pavyzdžiui, matant vien senosios norvegų-islandų kalbos formas fara (‘keliauti, vykti’) – ferr (‘keliauja, vyksta’) – fór (‘keliavo, vyko’), neįmanoma pamatyti, kad esamojo laiko formoje vietoje / a / atsiranda / e / dėl umliauto, o būtojo laiko formoje / oː / – dėl abliauto. Pirmojoje šio vadovėlio dalyje daugiausia žvelgsime į senąją norvegų-islandų kalbą sinchroniniu požiūriu (su keliomis išimtimis), tad pradžiai mums užteks pastebėti, kad kaitant žodžius vyksta balsių kaita, o ar ji yra nulemta umliauto, ar abliauto, ar dar kokio kito reiškinio, kol kas bus ne taip svarbu. Diachroninė perspektyva bus svarbesnė antrojoje vadovėlio dalyje.

Dvibalsiai

Senoji norvegų-islandų kalba turėjo tris dvibalsius:

‹ ei ›, tariamas kaip lietuviškas ‹ ei ›,

‹ au ›, tariamas [ ɔu ], – pirmasis šio dvibalsio dėmuo supanašėja su antruoju ir tampa labializuotas (lūpinis), taigi, šiuo atveju galima sakyti, kad pasireiškia labialinis umliautas,

‹ ey ›, tariamas [ øy ].

Priebalsiai

Senosios norvegų-islandų kalbos priebalsių sistema gali būti pavaizduota tokia lentele:

3.2 lentelė. Senosios norvegų-islandų kalbos priebalsiai

Pastaba. Priebalsiai / p /, / b /, / t /, / d /, / k /, / g /, / f /, / þ /, / s /, / h /, / m /, / n /, / l / ir / r / yra atskiros fonemos. Ribos tarp fonemų lentelėje pažymėtos ištisine linija.

Kai kurios šių fonemų turi po du ar tris alofonus, o būtent:

[ f ] ir [ v ] yra vienos fonemos, / f /, alofonai;

[ þ ] ir [ ð ] yra vienos fonemos, / þ /, alofonai;

[ g ], [ ɣ ] ir [ x ] yra vienos fonemos, / g /, alofonai;

[ n ] ir [ ŋ ] yra vienos fonemos, / n /, alofonai.

Lentelėje ribos tarp alofonų pažymėtos punktyrine linija.

Normalizuotojoje ortografijoje alofonai paprastai žymimi ta pačia raide (‹ f ›, ‹ g ›, ‹ n ›), išskyrus [ þ ] ir [ ð ], kurie žymimi atskiromis raidėmis ‹ þ › ir ‹ ð ›. Beje, „Pirmojo gramatikos traktato“ autorius siūlė ir juos žymėti viena raide, ‹ þ ›.

Pusbalsiai [ j ] ir [ w ]

Senoji norvegų-islandų kalba turėjo du garsus, kurie savo savybėmis iš dalies šliejasi prie balsių, iš dalies – prie priebalsių. Tai garsai [ j ] ir [ w ], normalizuotąja ortografija žymimi raidėmis ‹ j › ir ‹ v ›. Savo akustinėmis savybėmis jie ne kažin kiek tesiskiria nuo trumpųjų balsių [ i ] ir [ u ]. Tačiau skirtingai nuo atitinkamų balsių, pusbalsiai [ j ] ir [ w ] negali sudaryti skiemens branduolio, taigi skiemenyje atlieka tokią pačią funkciją kaip priebalsiai.

Kaitydami žodžius kartais pastebėsime, kad skirtingose formose kaitaliojasi ne tik balsiai, bet ir priebalsiai. Išsamiau tokius reiškinius aptarsime vėliau, antrojoje vadovėlio dalyje, o kol kas atkreipkime dėmesį į du dėsningumus:

a) [ w ] išnyksta prieš lūpinius balsius, pvz. verða ‘tapti’ – varð ‘(jis) tapo’ – urðu ‘(jie) tapo’ – orðinn ‘tapęs’. Matome, kad prieš nelūpinius balsius / e / ir / a / yra pusbalsis [ w ], o prieš lūpinius / u / ir / o / šis garsas išnykęs;

b) priebalsių samplaika / n:r / virsta į / ðr / (disimiliacija), pvz. maðr ‘žmogus, vyras’ (o ne *mannr) – mann ‘žmogų, vyrą’, saðr ‘teisingas’ (sutinkama taip pat ir forma sannr), annarr ‘kitas, antras’ – aðrir (o ne *annrir) ‘kiti, antri’.

Užduotys

·         Garsiai perskaitykite šį tekstą (tai – „Inglingų sagos“ pradžia). Šalia pateiktas literatūrinis (ne visai pažodinis) vertimas į lietuvių kalbą, tad jums patiems nereikia versti teksto iš senosios norvegų-islandų kalbos. Visgi pasistenkite susigaudyti, kuris žodis ką reiškia. Nemažai žodžių suprasti jums padės panašumai su dabartinėmis germanų (visų pirma – skandinavų, o taip pat – anglų, vokiečių) kalbomis.

·         Atkreipkite dėmesį į šaknies balsių kaitą šiuose žodžiuose:

ganga ~ gengr

kom ~ kømr

haf ~ hǫf

Vanir ~ Vǫnum

hafa ~ hǫfðu

Ásum ~ Æsir

bróðir ~ brǿðr

all, allir ~ ǫll

kalla, kallaði ~ kǫlluðu, kǫlluð

margir, margar ~ mǫrg

hǫnd ~ handar ~ hendr (dgs.)

Kuriose formose galima matyti, dėl kokios priežasties (abliauto ar umliauto) kaitaliojasi šaknies balsis?

·         Atkreipkite dėmesį į šią priebalsių disimiliaciją:

aðrir ~ annarr

maðr ~ mann

·         Paaiškinkite, kodėl šių dviejų žodžių pradžioje nėra garso / w /:

_Óðinn (plg. germanišką atitinkamos dievybės vardą Votanas)

_urðu (plg. kitas šio veiksmažodžio formas verða, varð)

·         Raskite tekste veiksmažodžių fara, fá, taka, vera formas. Išverskite kiekvieną formą į lietuvių kalbą. Atkreipkite dėmesį į šaknies balsių kaitą. Kaip vadinamas reiškinys, dėl kurio kaitaliojasi šaknies balsiai šiuose žodžiuose? Kuo jis skiriasi nuo umliauto?

Kontaktai • Naujienos

Copyright © 2014 Ugnius Mikučionis
Atnaujinta: 2016-03-23