Morfologija
Kad galėtume pradėti skaityti ir versti bei morfologiškai nagrinėti tekstus senąja norvegųislandų kalba, pirmiausia labai bendrai ir paviršutiniškai apžvelgsime, kaip kaitomi asmeniniai bei rodomieji įvardžiai, daiktavardžiai, būdvardžiai ir veiksmažodžiai. Kol kas visiškai nesigilinsime į sudėtingesnius atvejus, aptarsime tik pačias dažniausias, paprasčiausias formas ir pabandysime perskaityti vieną kitą ne itin ilgą teksto fragmentą. Tik paskui detaliau susipažinsime su įvairių kalbos dalių kaityba, o šio kurso pabaigoje aptarsime pagrindines sintaksės ypatybes.
6 paskaita
Būdvardžiai. Bendra apžvalga
Skaitiniai: ištraukos iš Snorio Sturlusono Edos
Būdvardžiai senojoje norvegų-islandų kalboje kaitomi giminėmis, linksniais, daugelis jų taip pat ir laipsniais. Nelyginamojo ir aukščiausiojo laipsnio formos galėjo būti stipriosios (nežymimosios) ir silpnosios (žymimosios), o aukštesniojo tik silpnosios.
Stipriosios būdvardžių formos
Dabar apžvelgsime dažniausiai pasitaikančias būdvardžių galūnes.
|
|
Vienaskaita |
Daugiskaita |
||||
|
|
Vyr. g. |
Mot. g. |
Niekatr. g. |
Vyr. g. |
Mot. g. |
Niekatr. g. |
|
Nom |
-r |
- |
-t |
-ir |
-ar |
- |
|
Gen |
-s |
-rar |
-s |
-ra |
-ra |
-ra |
|
Dat |
-um |
-ri |
-u |
-um |
-um |
-um |
|
Acc |
-an |
-a |
-t |
-a |
-ar |
- |
6.1 lentelė. Stipriųjų būdvardžių formų galūnės
Palyginkite šią lentelę su dažniausių daiktavardžių galūnių lentele. Kuriose formose daiktavardžiai ir būdvardžiai gali turėti tokias pačias galūnes? Kuriose formose daiktavardžių ir būdvardžių galūnės skiriasi? Ypač atkreipkite dėmesį į tai, kuriose formose vartojama galūnė um.
Dabar pažiūrėkime, kaip linksniuojamas būdvardis hvítr baltas.
|
|
Vienaskaita |
Daugiskaita |
||||
|
|
Vyr. g. |
Mot. g. |
Niekatr. g. |
Vyr. g. |
Mot. g. |
Niekatr. g. |
|
Nom |
hvítr |
hvít |
hvítt |
hvítir |
hvítar |
hvít |
|
Gen |
hvíts |
hvítrar |
hvíts |
hvítra |
hvítra |
hvítra |
|
Dat |
hvítum |
hvítri |
hvítu |
hvítum |
hvítum |
hvítum |
|
Acc |
hvítan |
hvíta |
hvítt |
hvíta |
hvítar |
hvít |
6.2 lentelė. Būdvardžio hvítr baltas stipriųjų formų linksniavimas.
Aukščiausiojo laipsnio priesaga yra ast (arba, kai kurių būdvardžių, st), o linksnių galūnės tokios pačios kaip ir nelyginamojo. Vienintelis skirtumas tai, kad aukščiausiajame laipsnyje prie priesagos (a)st nebereikia pridėti niekatrosios giminės priesagos t (t. y., nesusidaro priebalsių samplaika stt). Šis skirtumas aiškiai matyti palyginus niekatrosios giminės formų hvítt ir hvítast vienaskaitos vardininką ir galininką 6.2 ir 6.3 lentelėse.
Priesagos ast balsis / a / kai kuriose formose dėl umliauto būna pavirtęs į / u /.Taigi būdvardis hvítastr balčiausias aukščiausiame laipsnyje kaitomas taip:
|
|
Vienaskaita |
Daugiskaita |
||||
|
|
Vyr. g. |
Mot. g. |
Niekatr. g. |
Vyr. g. |
Mot. g. |
Niekatr. g. |
|
Nom |
hvítastr |
hvítust |
hvítast |
hvítastir |
hvítastar |
hvítust |
|
Gen |
hvítasts |
hvítastrar |
hvítasts |
hvítastra |
hvítastra |
hvítastra |
|
Dat |
hvítustum |
hvítastri |
hvítustu |
hvítustum |
hvítustum |
hvítustum |
|
Acc |
hvítastan |
hvítasta |
hvítast |
hvítasta |
hvítastar |
hvítust |
6.3 lentelė. Būdvardžio hvítastr balčiausias stipriųjų formų linksniavimas.
Aukščiausiasis būdvardžio laipsnis gali būti vartojamas ne tik lyginant žmogų, daiktą ar reiškinį su kitais žmonėmis, daiktais ar reiškiniais, bet ir tiesiog įvardijant ryškiai pasireiškiančią, išskirtinę savybę. Pavyzdžiui, sakinys Var Þórólfr manna vænstr ok gerviligastr į lietuvių kalbą gali būti verčiamas Torolvas buvo labai išvaizdus ir šaunus vyras (o pažodžiui: vyrų išvaizdžiausias ir šauniausias).
Kai kurie būdvardžiai laipsniuojami netaisyklingai. Vienų būdvardžių aukštesniajame ir aukščiausiajame laipsnyje supriešakėja šaknies balsis (t. y., pasireiškia palatalinis umliautas), pavyzdžiui:
ungr (jaunas) yngri yngstr,
stórr (didelis, smarkus) stǿrri stǿrstr,
fagr (gražus) fegri fegrstr.
Laipsniuojant kitus būdvardžius pasireiškia supletyvizmas, t. y., skirtinguose laipsniuose vartojamas vis kitoks kamienas, pavyzdžiui:
mikill (didelis, niekatr. g.
mikit) meiri mestr,
lítill (mažas, niekatr. g. lítit) minni minstr,
gamall (senas) ellri elztr,
góðr (geras) betri beztr.
Yra ir tokių būdvardžių, kurie nelyginamojo laipsnio neturi, tik aukštesnįjį ir aukščiausiąjį, pavyzdžiui:
ǿðri (aukštesnis) ǿztr
(aukščiausias),
efri (vėlesnis) efstr (vėliausias).
Tam tikrais atvejais vyksta priebalsių asimiliacijos. Jeigu būdvardžio kamienas baigiasi l, n arba s, tai galūnės r visiškai asimiliuojasi su šiuo kamieno balsiu, pavyzdžiui:
gamal- (kamienas) + r
(galūnė) > gamall (senas),
kristin- (kamienas) + r (galūnė) > kristinn
(krikščioniškas),
laus- (kamienas) + r (galūnė) > lauss (laisvas).
Jeigu būdvardžio kamienas baigiasi ð arba d, tai niekatrojoje giminėje šis priebalsis visiškai asimiliuojasi su priesagos t, pavyzdžiui:
góð- (kamienas) + t (niekatrosios
giminės priesaga) > gott (geras),
harð- (kamienas) + t (niekatrosios giminės priesaga) > hart
(sunkus, kietas, drąsus, nepaklusnus),
sað- (kamienas) + t (niekatrosios giminės priesaga) > satt
(teisingas).[1]
Jeigu būdvardis turi darybinę priesagą inn vyriškojoje giminėje, tai niekatrojoje giminėje atitinkama priesaga bus it, pavyzdžiui:
kristinn kristit (krikščioniškas),
hlýðinn hlýðit (paklusnus).
Prie daugelio būdvardžių galima pridėti neigiamąjį priešdėlį ó- ir padaryti priešingos, neigiamos reikšmės būdvardį, pavyzdžiui:
nýtr (naudingas, tinkamas)
ónýtr (nenaudingas, netinkamas),
bygðr (apgyvendintas) óbygðr (neapgyvendintas, negyvenamas),
hlýðinn (paklusnus) óhlýðinn (nepaklusnus),
jafn (lygus, vienodas) ójafn (nelygus, nevienodas),
hreinn (tyras, švarus, grynas) óhreinn (netyras, nešvarus,
negrynas).
Užduotys
· Perskaitykite ir išverskite į lietuvių kalbą šiuos sakinius, ypač atkreipdami dėmesį į paryškintus būdvardžius. Nustatykite kiekvieno būdvardžio laipsnį (nelyginamasis ar aukščiausiasis; aukštesniojo laipsnio būdvardžių šiuose sakiniuose nėra), giminę, skaičių ir linksnį. Nustatyti, kuri forma stiprioji, o kuri silpnoji kol kas nereikia, nes kol kas aptarinėjame tik stipriąsias formas.
Íslendingabók, Ari Þorgilsson:
En hann varð við þat reiðr mjǫk [ ]
[Hjalti] hafði áðr sekr orðit fjǫrbaugsmaðr [ ]
[Þorgeirr] var enn þá heiðinn.
[ ] honum þótti þá komit hag manna í ónýtt efni, ef menn skyldi eigi hafa allir lǫg ein á landi hér [ ]
Þat mun verða satt, er vér slítum í sundr lǫgin, at vér munum slíta ok friðinn.
Þá var þat mælt í lǫgum, at allir menn skyldi kristnir vera ok skírn taka [ ]
Heimskringla (Ynglinga saga), Snorri Sturluson (?):
[ ] ganga hǫf stór or útsjánum inn í jǫrðina.
Er þat kunnigt, at haf gengr frá Nǫrvasundum ok alt út til Jórsalalands.
Af hafinu gengr langr hafsbotn til landnorðrs, er heitir Svartahaf [ ]
Inn nyrðri hlutr Svíþjóðar liggr óbyggðr af frosti ok kulda, svá sem inn syðri hlutr Blálands er auðr af sólar bruna.
[ ] þar eru margskonar undarligar þjóðir, þar eru ok dýr ok drekar furðuliga stórir.
[ ] þar var blótstaðr mikill.
Þat var þar siðr, at tólf hofgoðar váru ǿztir [ ]
Óðinn var hermaðr mikill ok mjǫk víðfǫrull ok eignaðisk mǫrg ríki.
Hann var svá sigrsæll, att í hverri orrostu fekk hann gagn [ ]
[Hǿnir] var mikill maðr ok inn vænsti.
Með honum sendu Æsir þann er Mímir hét, hann var inn vitrasti maðr; en Vanir fengu þar í mót þann er spakastr var í þeirra flokki, sá hét Kvásir.
Heimskringla (Haralds saga hárfagra), Snorri Sturluson (?):
[ ] hon var at fóstri á Valdresi með ríkum bóanda [ ]
[ ] hon var allfríð mær ok heldr stórlát.
[ ] Haraldr er konungr svá rikr, at henni er fullræði í [ ]
[ ] at gerask eigin kona hans [ ]
Sendimenn [ ] segja honum þessi orð meyjarinnar ok telja, at hon er furðudjǫrf ok óvitr, segja þat makligt, at konungr sendi lið mikit eptir henni við ósǿmd.
Haraldr konungr [ ] bað hana hafa mikla þǫkk fyrir orð sín.
Guthormr hertogi [ ] lét þat vera konungligt verk at efna orð sín.
Þá var ok mikil ferð til Hjaltlands [ ]
[ ] hann hafði hár bæði mikit ok fagrt.
Heimskringla (Ólafs saga ins helga), Snorri Sturluson (?):
Síðan er Ólafr konungr var kominn í Garðaríki, hafði hann stórar áhyggjur og hugsaði, hvert ráð hann skyldi upp taka.
[ ] var þat fólk heiðit í því landi.
Konungr hafði þat enn í ráðagørð sinni, at leggja niðr konungstign ok fara út í heim til Jórsala eða í aðra helga staði og ganga undir regulu.
[ ] þá minntisk hann þess at ina fyrstu tíu vetr konungdóms hans váru honum allir hlutir hagfeldir ok farsælligir, en síðan váru honum ǫll ráð sín þunghrǿrð ok torsótt, en gagnstaðligar allar hamingjuraunirnar.
Nú efaði hann um fyrir þá sǫk, hvárt þat myndi vera vitrligt ráð at treysta svá mjǫk hamingjuna at fara með lítinn styrk í hendr fjandmǫnnum sínum [ ]
[ ] honum sýndusk mein auðsýn á því, sem hann taldi fyrir sér.
Hann sá mann standa fyrir rekkjunni, mikinn og vegligan og hafði klæðnað dýrligan.
Ertu mjǫk hugsjúkr um ráða-ætlan þína, hvert ráð þú skalt upp taka?
[ ] sú ætlan, at vera hér og þiggja ríki af útlendum konungum og þér ókunnum.
Þat er konungs frami at sigrask á óvinum sínum, en vegligr dauði, at falla í orustu með liði sínu.
En þaðan í frá herði hann huginn og einstrengdi þá ætlan fyrir sér, at fara aptr til Nóregs, svá sem hann hafði áðr verit fúsastr til ok hann fann at allir hans menn vildu helzt vera láta.
[ ] landit myndi vera auðsótt, er hǫfðingjalaust var [ ]
Heimskringla (Magnúss saga Erlingssonar), Snorri Sturluson (?):
Herra! Þat þykki mér líkast til sætta, at þér hafið alt þat af Noregi, sem yðr var heitit í einkamálum várum [ ]
Engir Danahǫfðingjar munu fara vilja í Noreg ok fásk þar við hart fólk ok óhlýðit, en hafa hér áðr ǿrit gott með yðr.
Slíkt talaði Erlingr, ok annat þessu líkt, ok kom svá at lyktum, at Erlingr gerðisk handgenginn Valdimar konungi [ ]
Edda (Gylfaginning), Snorri Sturluson:
Hverr er ǿztr eða elztr allra goða?
Ef nornir ráða ørlǫgum manna, þá skipta þær geysi ójafnt, er sumir hafa gott líf ok ríkuligt, en sumir hafa lítit lén eða lof, sumir langt líf, sumir skammt.
· Perskaitykite ir išverskite į lietuvių kalbą šias ištraukėles iš Snorio Sturlusono Edos. Pakomentuokite paryškintas būdvardžių formas, o taip pat vardą Hár. Kieno tai vardas ir ką jis reiškia?
Silpnosios būdvardžių formos
Dabar glaustai apžvelgsime silpnąsias būdvardžių formas. Čia turėsime išskirti du tipus: vienam tipui priklauso nelyginamojo ir aukščiausiojo laipsnio žymimosios formos, o kitam aukštesniojo laipsnio formos. Laimei, linksniavimas čia labai paprastas ir galūnių tereikės išmokti labai nedaug.
Nelyginamojo ir aukščiausiojo laipsnio būdvardžių žymimosios formos
Nelyginamojo ir aukščiausiojo laipsnio žymimosios formos dažnai (bet ne visada) vartojamos po žymimojo artikelio panašiai kaip dabartinės norvegų kalbos den sterke jenta, den mektige kongen, det rikeste landet. Neretai jos pavartojamos kaip prievardžiai, t. y. lydi asmenų (ar laivų, ginklų ir pan.) vardus, pvz. Ólafr inn helgi Olavas Šventasis, Knútr inn ríki Knutas Galingasis, Ormr inn langi Ilgoji gyvatė (laivo pavadinimas).
|
|
Vienaskaita |
Daugiskaita |
||||
|
|
Vyr. g. |
Mot. g. |
Niekatr. g. |
Vyr. g. |
Mot. g. |
Niekatr. g. |
|
Nom |
-i |
-a |
-a |
-u |
-u |
-u |
|
Gen |
-a |
-u |
-a |
-u |
-u |
-u |
|
Dat |
-a |
-u |
-a |
-um |
-um |
-um |
|
Acc |
-a |
-u |
-a |
-u |
-u |
-u |
6.4 lentelė. Silpnųjų būdvardžių formų galūnės, vartojamos nelyginamojo ir aukščiausiojo laipsnio žymimosiose formose
Užduotys
· Išlinksniuokite šias žymimąsias (silpnąsias) būdvardžių formas drauge su žymimuoju artikeliu: inn hvíti bei inn hvítasti.
|
|
Vienaskaita |
Daugiskaita |
||||
|
|
Vyr. g. |
Mot. g. |
Niekatr. g. |
Vyr. g. |
Mot. g. |
Niekatr. g. |
|
Nom |
inn hvíti, |
in hvíta, |
it hvíta, |
inir hvítu, |
inar hvítu, |
in hvítu, |
|
Gen |
|
|
|
|
|
|
|
Dat |
|
|
|
|
|
|
|
Acc |
|
|
|
|
|
|
· Perskaitykite ir išverskite į lietuvių kalbą šiuos sakinius. Nustatykite kiekvieno būdvardžio laipsnį (nelyginamasis ar aukščiausiasis; aukštesniojo laipsnio būdvardžių šiuose sakiniuose nėra), giminę, skaičių ir linksnį. Atkreipkite dėmesį ne tik į galūnę, bet ir į kontekstą. Nustatyti, kuri forma stiprioji, o kuri silpnoji kol kas nereikia, nes dabar aptarinėjame tik silpnąsias formas.
Íslendingabók, Ari Þorgilsson:
Ólafr rex Tryggva sonr, Ólafs sonar, Haralds sonar ins hárfagra, kom kristni í Norveg ok á Ísland.
Gizurr inn hvíti [lét skírask snemhendis].
En þat sumar it sama kómu útan heðan þeir Gizurr ok Hjalti [ ]
En it næsta sumar eptir fóru þeir austan [ ]
[ ] inir kristnu menn ok inir heiðnu [ ]
En inir heiðnu menn hurfu saman með alvæpni.
Þá báðu inir kristnu menn Hall á Síðu, at hann skyldi lǫg þeirra upp segja, þau er kristninni skyldi fylgja.
[ ] konungar ór Norvegi ok ór Danmǫrku hǫfðu haft ófrið ok orrostur á milli sín langa tíð.
En of barna útburð skyldu standa in fornu lǫg ok of hrossakjǫts át.
En Ólafr Tryggva sonr fell it sama sumar at sǫgu Sæmundar prests.
Þá barðisk hann við Svein Haralds son danakonung ok Ólaf inn sǿnska, Eiríks son at Uppsǫlum svíakonungs, ok Eirík, er síðan var jarl at Norvegi, Hákonar son.
Heimskringla (Ynglinga saga), Snorri Sturluson (?):
En norðan at Svartahafi gengr Svíþjóð in mikla eða in kalda; Svíþjóð ina miklu kalla sumir menn eigi minni en Serkland it mikla, sumir jafna henni við Bláland it mikla.
Fengu Vanir sína ina ágæztu menn, Njǫrð inn auðga ok son hans Frey [ ]
Freyr er inn ágætasti af ásum.
[Hǿnir] var mikill maðr ok inn vænsti.
Með honum sendu Æsir þann er Mímir hét, hann var inn vitrasti maðr; en Vanir fengu þar í mót þann er spakastr var í þeirra flokki, sá hét Kvásir.
En er Hǿnir var staddr á þingum eða stefnum, svá at Mímir var eigi nær, ok kǿmi nǫkkur vandamál fyrir hann, þá svaraði hann æ inu sama: Ráði aðrir, kvað hann.
Heimskringla (Haralds saga hárfagra), Snorri Sturluson (?):
Eptir orrostu þessa fekk Haraldr konungr enga mótstǫðu í Nóregi; váru þá fallnir allir inir mestu fjándmenn hans, en sumir flýðir ór landi [ ]
Haraldr konungr var nú einvaldi orðinn alls Nóregs. Þá minntisk hann þess, er mærin sú in mikilláta hafði mælt til hans.
Hann fekk þeirar konu, er Ragnhildr hét, dóttir Eiríks konungs af Jótlandi. Hon var kǫlluð Ragnhildr in ríka.
Svá segja menn, at þá er Haraldr konungr fekk Ragnhildar ríku, at hann léti þá af níu konum sínum.
[ ] síðan gaf Rǫgnvaldr honum kenningarnafn ok kallaði hann Harald inn hárfagra, ok sǫgðu allir, er sá, at þat var it mesta sann-nefni, þvíat hann hafði hár bæði mikit ok fagrt.
Heimskringla (Ólafs saga ins helga), Snorri Sturluson (?):
En er hann hafði þar á huginn, þá minntisk hann þess at ina fyrstu tíu vetr konungdóms hans váru honum allir hlutir hagfeldir ok farsælligir [ ]
Slíkt it sama sú ætlan, at vera hér og þiggja ríki af útlendum konungum og þér ókunnum.
Egils saga Skalla-Grímssonar:
Er hann var á unga aldri, lá hann í víkingu ok herjaði [ ]
[Hann var] inn mesti afreksmaðr at afli ok áræði [ ]
Var með þeim in kærsta vinátta.
Būdvardžių aukštesnysis laipsnis
Dabar pasimokykime kaityti būdvardžių aukštesnįjį laipsnį.
|
|
Vienaskaita |
Daugiskaita |
||||
|
|
Vyr. g. |
Mot. g. |
Niekatr. g. |
Vyr. g. |
Mot. g. |
Niekatr. g. |
|
Nom |
-i |
-i |
-a |
-i |
-i |
-i |
|
Gen |
-a |
-i |
-a |
-i |
-i |
-i |
|
Dat |
-a |
-i |
-a |
-um |
-um |
-um |
|
Acc |
-a |
-i |
-a |
-i |
-i |
-i |
6.5 lentelė. Silpnųjų būdvardžių formų galūnės, vartojamos aukštesniajame laipsnyje
Užduotys
· Išlinksniuokite aukštesniojo laipsnio būdvardžius minni, stǿrri, yngri, ellri, vísari.
· Išverskite šiuos sakinius į lietuvių kalbą, ypatingą dėmesį atkreipdami į būdvardžių formas.
Heimskringla (Ynglinga saga), Snorri Sturluson (?):
Inn nyrðri hlutr Svíþjóðar liggr óbyggðr af frosti ok kulda, svá sem inn syðri hlutr Blálands er auðr af sólar bruna.
Svíþjóð ina miklu kalla sumir menn eigi minni en Serkland it mikla [ ]
Heimskringla (Magnúss saga konungs Erlingssonar), Snorri Sturluson (?):
Eigi em ek nú minni valdsmaðr í Noregi, en þeir váru þá [ ]
Egils saga Skalla-Grímssonar:
[Þau Kveld-Úlfr áttu tvá sonu.] Hét inn ellri Þórólfr, en inn yngri Grímr.
Kveld-Úlfr var þá mjǫk á efra aldri. Kveldulvas tada buvo jau kaip reikiant senyvas (pažodžiui: labai vėlyvo amžiaus).
Edda (Gylfaginning), Snorri Sturluson:
En æsir váru því vísari, at þeir hǫfðu spádóm, ok sá þeir ferð hans, fyrr en hann kom, ok gerðu í móti honum sjónhverfingar.
Eigi eru ásynjurnar óhelgari, ok eigi megu þær minna.
[1] Prisiminkite, ką mokėmės apie disimiliaciją / n:r / > / ðr / ir gretutines formas saðr bei sannr.