Morfologija

Kad galėtume pradėti skaityti ir versti bei morfologiškai nagrinėti tekstus senąja norvegų–islandų kalba, pirmiausia labai bendrai ir paviršutiniškai apžvelgsime, kaip kaitomi asmeniniai bei rodomieji įvardžiai, daiktavardžiai, būdvardžiai ir veiksmažodžiai. Kol kas visiškai nesigilinsime į sudėtingesnius atvejus, aptarsime tik pačias dažniausias, paprasčiausias formas ir pabandysime perskaityti vieną kitą ne itin ilgą teksto fragmentą. Tik paskui detaliau susipažinsime su įvairių kalbos dalių kaityba, o šio kurso pabaigoje aptarsime pagrindines sintaksės ypatybes.

5 paskaita

Daiktavardžiai. Bendra apžvalga

Skaitiniai: ištrauka iš Snorio Sturlusono „Edos“

Daiktavardžiai senojoje islandų–norvegų kalboje būna trijų giminių – vyriškosios, moteriškosios arba niekatrosios. Daiktavardžiai kaitomi linksniais (šių yra keturi – vardininkas, kilmininkas, naudininkas ir galininkas). Daugelis daiktavardžių turi vienaskaitos ir daugiskaitos formas, o taip pat nežymimąsias ir žymimąsias formas. Pradžioje susipažinkime su nežymimosiomis formomis, o žymimąsias aptarsime kiek vėliau.

Čia galite pažiūrėti trumpą video pamokėlę apie linksnius senojoje norvegų–islandų kalboje.

Visų trijų giminių daiktavardžius pagal tai, kaip jie linksniuojami, įprasta skirstyti į stipriuosius ir silpnuosius. Stipriesiems daiktavardžiams būdinga sudėtingesnė kaityba negu silpniesiems – pastarųjų kilmininkas, naudininkas ir galininkas vienaskaitoje sutampa. Dar vienas būdingas silpnųjų daiktavardžių požymis – jų vienaskaitos vardininkas baigiasi nekirčiuotu balsiu [ i ] arba [ a ].

Kol kas bendrai apžvelgsime dažniausias vyriškosios, moteriškosios ir niekatrosios giminės stipriųjų ir silpnųjų daiktavardžių galūnes bei pateiksime konkrečių pavyzdžių, o detaliau su daiktavardžių tipais ir linksniuotėmis susipažinsime antrojoje vadovėlio dalyje (13–17 paskaitos).

5.1 lentelė. Dažniausiai pasitaikančios vyriškosios giminės daiktavardžių nežymimųjų formų galūnės

5.2 lentelė. Dažniausiai pasitaikančios moteriškosios giminės daiktavardžių nežymimųjų formų galūnės

5.3 lentelė. Dažniausiai pasitaikančios niekatrosios giminės daiktavardžių nežymimųjų formų galūnės

Kaip matyti iš šių lentelių, galūnė nevisada leidžia vienareikšmiškai nustatyti skaičių ir linksnį. Ypač atkreipkite dėmesį į skirtingas formas, galinčias turėti galūnę –ar. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad visų giminių ir tipų daiktavardžiai baigiasi balsiu / a / daugiskaitos kilmininke ir galūne –um daugiskaitos naudininke. (Daugiskaitos kilmininko galūnė daugeliu atveju ir yra –a, bet moteriškosios bei niekatrosios giminės silpnųjų daiktavardžių šio formos galūnė yra –na; kaip bebūtų, visi daiktavardžiai daugiskaitos kilmininke vis tiek baigiasi balsiu / a /).

Be abejo, linksnį ir skaičių dažniausiai galima nesunkiai nustatyti pagal kontekstą.

Dabar pateiksime keletą pavyzdžių, kaip atrodo konkrečių vyriškosios, moteriškosios bei niekatrosios giminės daiktavardžių kaityba.

5.4 lentelė. Vyriškosios giminės daiktavardžių prestr ‘kunigas’, konungr ‘karalius’, risi ‘risis, milžinas’ ir dreki ‘drakonas, slibinas’ nežymimųjų formų kaityba

Asimiliacija arba elizija vienaskaitos vardininke. Jeigu daiktavardžio šaknis baigiasi –s, –n, ar –l, tai vienaskaitos vardininko formoje įvyksta visiška progresyvinė asimiliacija, t. y. šios formos galūnė pavirsta atitinkamai į –s, –n ar –l. Jeigu daiktavardžio šaknis baigiasi –r, tai kai kurių daiktavardžių vardininke dar viena –r neprisideda (kitaip sakant, viena –r išmetama, o tai ir vadinama elizija).

Pavyzdžiui: íss (o ne *ísr), steinn (o ne *steinr), stóll (o ne *stólr), ákr (o ne *ákrr), Baldr (o ne *Baldrr).

Kitų linksnių galūnės išlieka nepakitusios.

5.5 lentelė. Moteriškosios giminės daiktavardžių jǫrð ‘žemė’, búð ‘palapinė, žeminė, (laikinas) namelis’, tunga ‘kalba, liežuvis’ ir gyðja ‘šventikė; deivė’ nežymimųjų formų kaityba

5.6 lentelė. Niekatrosios giminės daiktavardžių land ‘žemė; šalis, kraštas’, ráð ‘patarimas, sprendimas’, lǫg ‘įstatymai (vartojama tik daugiskaita)’ ir hjarta ‘širdis’ nežymimųjų formų kaityba

Kiti atvejai

Lentelėse 5.1 – 5.6 apžvelgėme pačias įprasčiausias, dažniausias daiktavardžių kaitybos paradigmas. Dabar susipažinkime su keletu ypatingesnių atvejų, – o būtent, su daiktavardžiais, kurių kamienas vienaskaitoje baigiasi balsiu ir dėl to ne visada lengva iš pirmo žvilgsnio atskirti, kur kamienas, o kur – galūnė. Išsami ir detali pažintis su visomis daiktavardžių linksniuotėmis, kaip minėta, mūsų dar laukia antroje vadovėlio dalyje.

5.7 lentelė. Vyriškosios giminės daiktavardžiai, kurių kamienas vienaskaitoje baigiasi balsiu / i /.

Vartosenos pavyzdžiai:

En er Hǿnir kom í Vanaheim, þá var hann þegar hǫfðingi gǫrr; Mímir kenndi honum ráð ǫll.

[…] þá tóku þeir Mími ok hálshjoggu […]

[…] hverr seldi Hrungni grið at vera í Valhǫll […]

[Þórr] reiddi hamarinn ok kastaði um langa leið at Hrungni.

En hamarrinn Mjǫllnir kom í mitt hǫfuð Hrungni […]

[…] Þjálfi […] skyldi taka fót Hrungnis af honum (= Þór) ok gat hvergi valdit.

Hann (= Magni, sonr Þórs) kastaði fǿti Hrungnis af Þór […]

Af þessu kǫllum vér skáldskap Kvasis blóð eða dverga drekku […]

Úlfr inn óargi var hersir ágætr í Nóregi, í Naumudali, faðir Hallbjarnar hálftrolls […]

Bjǫrn hét hersir ríkr í Sogni, er bjó á Aurlandi.

Í þenna tíma var hersir einn ríkr í Noregi, sá er Þorkell hét […]

Hon var dóttir Haralds hersis ór Vík austan.

[…] heita þeir hersar eða lendir menn í danskri tungu, en greifar í Saxlandi, en barúnar í Englandi.

Jarl hverr skyldi hafa undir sér 4 hersa eða fleiri, ok skyldi hverr þeirra hafa 20 marka veizlu. 

Šio tipo moteriškosios giminės daiktavardžiai dažniausiai reiškia abstrakčias sąvokas ir yra neskaičiuotiniai, t. y., neturi daugiskaitos (heiðni ‘pagonybė’, kristni ‘krikščionybė’, frændsemi ‘giminystė’). Vienas iš nedaugelio šio tipo daiktavardžių, kuris visgi reiškia konkretų dalyką, yra skaičiuotinis ir turi daugiskaitą – gørsimi ‘brangenybė’.

5.8 lentelė. Moteriškosios giminės daiktavardžiai, kurių kamienas vienaskaitoje baigiasi balsiu / i /.[1]

Vartosenos pavyzdžiai:

[…] síðar fám vetrum var sú heiðni af numin sem ǫnnur.

Þangbrandr […] kenndi mǫnnum kristni […]

[…] þat var bannat með Ásum at byggva svá náit at frændsemi.

Lítt lætr þú mik njóta frændsemi frá þér, er þú vilt brjóta bein í mér […]

[…] þat var gørsimi mikil […]

[…] af stundu sendusk þeir gørsimar á milli […]

[…] stundum fór hann kaupferðir at afla konunginum gørsima […]

Ok vendi síðan Sigurðr konungr heim með mǫrgum stórum gørsimum ok fjárhlutum er hann hafði aflat í fleiri […]

5.9 lentelė. Niekatrosios giminės daiktavardžiai, kurių kamienas vienaskaitoje baigiasi balsiu / i /.

Vartosenos pavyzdžiai

Þórr […] spyrr, […] hví Freyja skal skenkja honum sem at gildi Ása.

Óðinn var hermaðr mikill ok mjǫk víðfǫrull ok eignaðisk mǫrg ríki.

Jarizleifr konungr og Ingigerðr drottning buðu Ólafi konungi at […] taka upp ríki, þat er heitir Vúlgáríá […]

Farðu heldr aptr til ríkis þíns […]

[…] allir […] eggjuðu konung at ráða norðr til Nóregs til ríkis síns.

[…] gaf konungr þeim yfirsókn á Hallandi, því ríki, er hann átti áðr.

[…] hann vill leggja undir sik allan Nóreg ok ráða því ríki jafn-frjálsliga, sem Eiríkr konungr Svía-veldi eða Gormr konungr Danmǫrku […]

[…] hann þóttisk vaka og sjá ǫll tíðendi í húsinu.

Sigurðr settisk á tal við Þórólf ok spurði at tíðendum.

Þórr […] sagði henni þau tíðendi […]

[…] váru honum sǫgð þessi tíðendi […]

Daiktavardžių žymimoji forma

Daiktavardžių žymimasis artikelis kaitomas labai panašiai kaip įvardis hinn (plg. 4.5 lentelę), o istoriškai veikiausiai ir yra iš jo atsiradęs (Barnes 2008: 64).

5.10 lentelė. Žymimojo artikelio formos

Šios artikelio formos dedamos prie atitinkamų daiktavardžio formų, t. y. ir pats daiktavardis, ir artikelis kaitomi linksniais bei skaičiais. Artikelio balsis / i / išnyksta kai kuriose formose, kur daiktavardžio galūnė baigiasi balsiu arba / r /. Pavyzdžiui, hesti + inum > hestinum, hesta + ina > hestana, hallir + inar > hallirnar, skipa + inna > skipanna. Daugiskaitos naudininke išnyksta taip pat ir daiktavardžio galūnės / m /, pavyzdžiui, hestum + inum > hestunum, hǫllum + inum > hǫllunum, skipum + inum > skipunum.

5.11 lentelė. Daiktavardžių žymimosios formos kaitymo pavyzdžiai

Pastaba. Daiktavardžio maðr daugiskaitos vardininko nežymimoji forma yra menn, o žymimoji – mennirnir.

Užduotys

·         Išverskite šiuos sakinius į lietuvių kalbą, ypatingą dėmesį kreipdami į daiktavardžius. Nustatykite kiekvieno daiktavardžio giminę, skaičių ir linksnį (atsižvelkite ne tik į galūnes, bet ir į kontekstą):

„Íslendingabók“, Ari Þorgilsson:

Hann sendi hingat til lands prest, þann er hét Þangbrandr ok hér kendi mǫnnum kristni ok skírði þá alla, er við trú tóku.

En síðan er menn kómu í búðir, þá lagðisk hann niðr, Þorgeirr, ok breiddi feld sinn á sik ok hvíldi þann dag allan ok nóttina eptir ok kvað ekki orð.

Hann sagði frá því, at konungar ór Norvegi ok ór Danmǫrku hǫfðu haft ófrið ok orrostur á milli sín langa tíð, til þess unz landsmenn gørðu frið á milli þeirra, þótt þeir vildi eigi.

En þat ráð gørðisk svá, at af stundu sendusk þeir gersemar á milli, enda helt friðr sá, meðan þeir lifðu.

Þá var þat mælt í lǫgum, at allir menn skyldi kristnir vera ok skírn taka, þeir er áðr váru óskírðir á landi hér.

En of barna útburð skyldu standa in fornu lǫg ok of hrossakjǫts át.

„Heimskringla (Ynglinga saga)“, Snorri Sturluson (?):

Kringla heimsins, sú er mannfólkit byggir, er mjǫk vágskorin; ganga hǫf stór or útsjánum inn í jǫrðina.

Er þat kunnigt, at haf gengr frá Nǫrvasundum ok alt út til Jórsalalands.

Af hafinu gengr langr hafsbotn til landnorðrs, er heitir Svartahaf; þat skilr heimsþriðjungana: heitir fyrir austan Asía, en fyrir vestan kalla sumir Európá, en sumir Éneá.

Í Svíþjóð eru stórheruð mǫrg, þar eru ok margskonar þjóðir ok margar tungur: þar eru risar ok þar eru dvergar, þar eru ok blámenn, ok þar eru margskonar undarligar þjóðir, þar eru ok dýr ok drekar furðuliga stórir.

Óðinn tók hǫfuðit ok smurði urtum, þeim er eigi mátti fúna, ok kvað þar yfir galdra, ok magnaði svá, at þat mælti við hann ok sagði honum marga leynda hluti.

Dóttir Njarðar var Freyja, hon var blótgyðja, ok hon kendi fyrst með Ásum seið, sem Vǫnum var títt.

Þá er Njǫrðr var með Vǫnum, þá hafði hann átta systur sína, því at þat váru þar lǫg; váru þeira bǫrn Freyr ok Freyja.

En þat var bannat með Ásum at byggva svá náit at frændsemi.

„Heimskringla (Haralds saga hárfagra)“, Snorri Sturluson (?):

Haraldr konungr sendi menn sina eptir meyju einni […], er hann vildi taka til frillu sér […]

Sendimǫnnum þykkir hon svara furðu-stórliga […]

Eptir orrostu þessa fekk Haraldr konungr enga mótstǫðu í Nóregi […]

Í þeim ófriði, er Haraldr konungr gekk til lands í Nóregi, þá funnusk ok byggðusk útlǫnd, Færeyjar ok Ísland.

Haraldr konungr var á veizlu á Mǿri at Rǫgnvalds jarls […]

„Heimskringla (Ólafs saga ins helga)“, Snorri Sturluson (?):

Síðan er Ólafr konungr var kominn í Garðaríki, hafði hann stórar áhyggjur og hugsaði, hvert ráð hann skyldi upp taka.

Ólafr konungr hugsaði fyrir sér um þetta boð […]

Nú efaði hann um fyrir þá sǫk, hvárt þat myndi vera vitrligt ráð at treysta svá mjǫk hamingjuna at fara með lítinn styrk í hendr fjandmǫnnum sínum, er allr landsmúgr hafði til slegizk at veita Ólafi konungi mótgǫngu.

Þat var á einni nótt, at Ólafr lá í rekkju sinni og vakti lengi um nóttina og hugði at ráðagørðum sínum og hafði stórar áhyggjur í skapi sínu.

Slíkt it sama sú ætlan, at vera hér og þiggja ríki af útlendum konungum og þér ókunnum.

Þat er konungs frami at sigrask á óvinum sínum, en vegligr dauði, at falla í orustu með liði sínu.

En er konungr birti þessa ráðagørð fyrir mǫnnum sínum, þá tóku allir því þakksamliga.

„Heimskringla (Magnúss saga Erlingssonar)“, Snorri Sturluson (?):

Þat var eitt sinn, er þeir tǫluðu, Valdamarr konungr ok Erlingr.

[…] sem yðr var heitit í einkamálum várum.

[…] hvern hǫfðingja vilið þér yfir setja þar […]?

[…] engir Danahǫfðingjar munu fara vilja í Nóreg ok fásk þar við hart fólk ok óhlýðit […]

Nú þykki mér, herra, þér vel mega unna mér þess lands, ef ek gerumk yðarr maðr handgenginn, at ek halda af yðr þessu ríki.

[…] ek vil við yðr vera skeyttr ok skyldr til allrar þjónostu, þeirar, er því nafni byrjar.

·         Perskaitykite ir išverskite į lietuvių kalbą šį tekstą, ypatingą dėmesį kreipdami į pažymėtus daiktavardžius. 

Kontaktai • Naujienos

Copyright © 2014 Ugnius Mikučionis
Atnaujinta: 2016-03-23