Morfologija
Kad galėtume pradėti skaityti ir versti bei morfologiškai nagrinėti tekstus senąja norvegųislandų kalba, pirmiausia labai bendrai ir paviršutiniškai apžvelgsime, kaip kaitomi asmeniniai bei rodomieji įvardžiai, daiktavardžiai, būdvardžiai ir veiksmažodžiai. Kol kas visiškai nesigilinsime į sudėtingesnius atvejus, aptarsime tik pačias dažniausias, paprasčiausias formas ir pabandysime perskaityti vieną kitą ne itin ilgą teksto fragmentą. Tik paskui detaliau susipažinsime su įvairių kalbos dalių kaityba, o šio kurso pabaigoje aptarsime pagrindines sintaksės ypatybes.
7 paskaita
Veiksmažodžiai. Bendra apžvalga
Skaitiniai: ištraukos iš Snorio Sturlusono Edos bei skaldo Tjodolvo iš Hviniro drapos Ilga kaip ruduo poema
Veiksmažodžiai kaitomi asmenimis, skaičiais, laikais ir nuosakomis. Kaip ir kitose germanų kalbose, jie skirstomi į stipriuosius ir silpnuosius. Stiprieji pasižymi tuo, kad juos kaitant laikais pasireiškia šaknies balsių kaita (vad. abliautas), o silpniesiems būtajame laike būdinga dentalinė priesaga [ ð ], [ d ] arba [ t ]. Čia tik bendrai apžvelgsime veiksmažodžių kaitybą laikais tiesioginėje nuosakoje. Asmenuoti kol kas nesimokysime, nes tekstas, kurį netrukus skaitysime, pasakojamas trečiuoju asmeniu, tad ir visi veiksmažodžiai jame pavartoti trečiojo asmens forma. Dėl tos pačios priežasties visus veiksmažodžių pavyzdžius šiame skyrelyje pateiksime trečiuoju asmeniu. Pradėsime nuo stipriųjų veiksmažodžių.
Stiprieji veiksmažodžiai
Pagal tai, kokie balsiai kaitaliojasi šaknyje, stiprieji veiksmažodžiai skirstomi į septynias klases. Šių veiksmažodžių šaknies balsis dėl abliauto kaitaliojasi bendratyje, būtojo laiko vienaskaitoje, būtojo laiko daugiskaitoje ir būtojo laiko dalyvyje. Esamojo laiko forma dažnai turi tokį patį balsį kaip ir bendratyje. Visgi kai kurių veiksmažodžių esamojo laiko formos ir bendraties šaknies balsis irgi skiriasi, tik jau ne dėl abliauto, o dėl umliauto. Tad dabar pateiksime lentelę, kurioje atskiromis grafomis išskirtos penkios formos bendratis, esamasis laikas, būtojo laiko vienaskaita, būtojo laiko daugiskaita ir būtojo laiko dalyvis.
| bendratis (sutampa su esamojo laiko daugiskaita) | esamasis laikas, vienaskaita | būtasis laikas, vienaskaita | būtasis laikas, daugiskaita
|
būtojo laiko dalyvis | pagrindinė reikšmė | |
| I klasė | í | í | ei | i | i | |
| rísa
líða
|
ríss
(ss <sr) líðr |
reis leið |
risu liðu |
risit liðit |
pakilti praeiti |
|
| II klasė | jó/jú/ú | ý | au | u | o | |
|
|
skjóta krjúpa lúka
|
skýtr krýpr lýkr |
skaut kraup lauk |
skutu krupu luku |
skotit kropit lokit |
šauti šliaužti užbaigti |
| III klasė | e/i | e/i | a | u | o/u | |
|
|
verða finna
|
verðr finnr |
varð fann |
urðu fundu |
orðit fundit |
tapti rasti, susitikti |
| IV klasė | o | ø/e | a/o | á/ó | o | |
|
|
sofa koma
|
søfr/sefr kømr/kemr |
svaf kom |
sváfu/sófu kvámu/kómu |
sofit komit |
miegoti atvykti |
| V klasė | e/i | e/i | a/á | á | e | |
|
|
vera drepa biðja liggja
|
er drepr biðr liggr |
var drap bað lá |
váru drápu báðu lágu |
verit drepit beðit legit |
būti nužudyti melsti gulėti |
| VI klasė | a | e | ó | ó | a/e | |
|
|
fara
vaxa taka
|
ferr
vex (x<xr) tekr |
fór (v)óx tók |
fóru (v)óxu tóku |
farit
vaxit tekit |
keliauti augti imti |
| VII klasė | mišrioji klasė | |||||
|
|
ráða
búa fá ganga heita
|
ræðr býr fær gengr heitir
|
réð bjó fekk gekk hét
|
réðu bjoggu fengu gengu hétu
|
ráðit búit fengit gengit heitit
|
valdyti gyventi duoti eiti vadintis; žadėti |
7.1 lentelė. Stipriųjų veiksmažodžių klasės
Kaip matyti iš 7.1 lentelės, esamojo laiko vienaskaitos trečiasis asmuo baigiasi galūne r (kuri gali būti asimiliuota šaknies priebalsio, plg. ríss < *rísr, vex (veks) < *vekss < *veksr), esamojo laiko daugiskaitos trečiasis asmuo baigiasi galūne a (ir sutampa su bendratimi), būtojo laiko vienaskaitos trečiasis asmuo galūnės neturi, o būtojo laiko daugiskaitos trečiasis asmuo turi galūnę u.
Silpnieji veiksmažodžiai
Silpniesiems veiksmažodžiams abliautas nebūdingas. Jeigu šaknies balsis skirtingose formose ir kaitaliojasi, tai dėl umliauto, o ne dėl abliauto. Pati gausiausia silpnųjų veiksmažodžių grupė pasižymi tuo, kad kamienas baigiasi balsiu / a /. Būtajame laike šie veiksmažodžiai turi priesagą [ ð ].
| bendratis | esamasis laikas | būtasis laikas | būtojo laiko dalyvis | reikšmė |
| kalla | kallar | kallaði | kallaðr/kallat | vadinti |
| herja | herjar | herjaði | herjaðr/herjat | siaubti, plėšti |
7.2 lentelė. Silpnieji veiksmažodžiai su kamiengalio balsiu / a / ir būtojo laiko priesaga [ ð ]
Kiti silpnieji veiksmažodžiai būtajame laike turi priesagą [ ð ], [ d ] arba [ t ], priklausomai nuo garsinės aplinkos, pvz.:
| bendratis | esamasis laikas | būtasis laikas | būtojo laiko dalyvis | reikšmė |
| fǿra | fǿrir | fǿrði | fǿrðr/fǿrt | gabenti |
| dǿma | dǿmir | dǿmdi | dǿmdr/dǿmt | teisti |
| mæla | mælir | mælti | mæltr/mælt | kalbėti, tarti |
7.3 lentelė. Silpnieji veiksmažodžiai su būtojo laiko priesagomis [ ð ], [ d ] ir [ t ]
Kai kurie veiksmažodžiai bendratyje ir/arba esamajame laike dėl umliauto turi supriešakėjusį balsį. Be to, šaknies balsis / a / prieš galūnę / u / tampa labializuotas, t. y. pavirsta į / ɔ /.
|
bendratis |
esamasis laikas |
būtasis laikas |
būtojo laiko dalyvis |
reikšmė |
|
leggja |
leggr |
lagði (dgs. lǫgðu) |
lagðr/lagt |
guldyti |
|
hafa |
hefir |
hafði (dgs. hǫfðu) |
hafðr/haft |
turėti |
|
lemja |
lemr |
lamdi (dgs. lǫmdu) |
lamdr (lamiðr)/lamt |
luošinti, daužyti |
7.4 lentelė. Umliautas silpnųjų veiksmažodžių formose
Veiksmažodis gera daryti galėjo būti kaitomas keleriopai:
| bendratis | esamasis laikas | būtasis laikas | būtojo laiko dalyvis | reikšmė |
| gera
gerva gøra gørva gjǫra gjǫrva |
gerir | gerði
gørði
gjǫrði |
gerr (gerðr) / gert
gørr (gørðr) / gørt
gjǫrr / gjǫrt
gǫrr / gǫrt |
daryti |
7.5 lentelė. Veiksmažodžio gera formos
Preterito-prezentiniai veiksmažodžiai
Preterito-prezentiniai veiksmažodžiai iš dalies primena ir stipriuosius, ir silpnuosius. Jų būtasis laikas padaromas su dentaline priesaga, kaip ir silpnųjų (tiesa, ta priesaga gali būti asimiliuota greta esančio priebalsio, plg. formas kunni ir kunnu), tačiau šaknyje matome pagal abliauto dėsnius besikaitaliojančius balsius.
|
bendratis |
es. l., vns. |
es. l., dgs. |
būt. l., vns. |
būt. l., dgs. |
būt. l. dal. |
reikšmė |
|
eiga |
á |
eigu |
átti |
áttu |
átt |
turėti |
|
kunna |
kann |
kunnu |
kunni |
kunnu |
kunnat |
galėti, mokėti, gebėti |
|
mega |
má |
megu |
mátti |
máttu |
mátt |
galėti, turėti galimybę |
|
þurfa |
þarf |
þurfu |
þurfti |
þurftu |
þurft |
reikėti, būti reikalingam |
7.6 lentelė. Preterito-prezentiniai veiksmažodžiai
Užduotys
· Išverskite šiuos sakinius į lietuvių kalbą, ypatingą dėmesį sutelkdami į veiksmažodžius. Pakomentuokite kiekvieną veiksmažodį jis stiprusis, silpnasis ar preterito-prezentinis, kokia jo forma pavartota. Galite susidurti su bendratimi, būtojo laiko dalyviu arba asmenuojamosiomis formomis. Pastaruoju atveju nuosaka šiuose sakiniuose visur bus tiesioginė, o asmuo trečiasis, tad jums reikia nustatyti tik laiką (esamasis ar būtasis) ir skaičių (vienaskaita ar daugiskaita). Galbūt aptiksite ir keletą sangrąžinių formų?
· NB: veiksmažodžių tiesioginės nuosakos esamojo laiko daugiskaitos trečiojo asmens forma nesiskiria nuo bendraties (pvz. kalla a) vadinti, b) jie/jos vadina), tad susigaudyti, kur yra kuri forma, galima tik iš konteksto.
Íslendingabók, Ari Þorgilsson:
Hann sendi hingat til lands prest, þann er hét Þangbrandr ok hér kendi mǫnnum kristni ok skírði þá alla, er við trú tóku.
En Hallr [ ] lét skírask snemhendis.
En þeir váru þó fleiri, er í gegn mæltu ok neittu.
En hann varð við þat reiðr mjǫk ok ætlaði at láta meiða eða drepa ossa landa fyrir, þá er þar váru austr.
En it næsta sumar eptir fóru þeir austan ok prestr, sá er Þormóðr hét, ok kómu þá í Vestmannaeyjar, er tíu vikur váru af sumri [ ]
Svá kvað Teitr þann segja, er sjalfr var þar.
En þeir Gizurr fóru, unz þeir kómu í stað þann í hjá Ǫlfussvatni, er kallaðr er Vellankatla [ ]
En síðan riðu þeir á þingit [ ]
En inir heiðnu menn hurfu saman með alvæpni [ ]
Þá báðu inir kristnu menn Hall á Síðu, at hann skyldi lǫg þeirra upp segja [ ]
En síðan er menn kómu í búðir, þá lagðisk hann niðr, Þorgeirr, ok breiddi feld sinn á sik ok hvíldi þann dag allan ok nóttina eptir ok kvað ekki orð.
En of morguninn eptir settisk hann upp [ ]
En þat ráð gørðisk svá, at af stundu sendusk þeir gersemar á milli, enda helt friðr sá, meðan þeir lifðu.
En hann lauk svá máli sínu, at hvárirtveggju játtu því, at allir skyldi ein lǫg hafa, þau sem hann réði upp at segja.
Heimskringla (Ynglinga saga), Snorri Sturluson (?):
Kringla heimsins, sú er mannfólkit byggvir, er mjǫk vágskorin; ganga hǫf stór or útsjánum inn í jǫrðina.
Er þat kunnigt, at haf gengr frá Nǫrvasundum ok alt út til Jórsalalands.
Svíþjóð ina miklu kalla sumir menn eigi minni en Serkland it mikla, sumir jafna henni við Bláland it mikla.
[ ] þá kǫlluðu þeir á nafn hans [ ]
Hann fór opt svá langt í brott, at hann dvaldisk í ferðinni mǫrg misseri.
Óðinn átti tvá brǿðr, hét annarr Vé, en annarr Vili; þeir brǿðr hans stýrðu ríkinu, þá er hann var í brottu.
Óðinn var farinn langt í brott [ ]
Óðinn tók hǫfuðit ok smurði urtum, þeim er eigi mátti fúna, ok kvað þar yfir galdra, ok magnaði svá, at þat mælti við hann ok sagði honum marga leynda hluti.
En þat var bannat með Ásum at byggva svá náit at frændsemi.
· Perskaitykite ir išverskite į lietuvių kalbą šį tekstą, ypatingą dėmesį šįkart kreipdami į pažymėtus veiksmažodžius: