Pradžia
Turinys
Tarimas
1 paskaita
2 paskaita
3 paskaita
4 paskaita
5 paskaita
6 paskaita
7 paskaita
8 paskaita
9 paskaita

Morfologija

Kad galėtume pradėti skaityti ir versti bei morfologiškai nagrinėti tekstus senąja norvegų–islandų kalba, pirmiausia labai bendrai ir paviršutiniškai apžvelgsime, kaip kaitomi asmeniniai bei rodomieji įvardžiai, daiktavardžiai, būdvardžiai ir veiksmažodžiai. Kol kas visiškai nesigilinsime į sudėtingesnius atvejus, aptarsime tik pačias dažniausias, paprasčiausias formas ir pabandysime perskaityti vieną kitą ne itin ilgą teksto fragmentą. Tik paskui detaliau susipažinsime su įvairių kalbos dalių kaityba, o šio kurso pabaigoje aptarsime pagrindines sintaksės ypatybes.

7 paskaita

Veiksmažodžiai. Bendra apžvalga

Skaitiniai: ištraukos iš Snorio Sturlusono „Edos“ bei skaldo Tjodolvo iš Hviniro drapos „Ilga kaip ruduo poema“

Veiksmažodžiai kaitomi asmenimis, skaičiais, laikais ir nuosakomis. Kaip ir kitose germanų kalbose, jie skirstomi į stipriuosius ir silpnuosius. Stiprieji pasižymi tuo, kad juos kaitant laikais pasireiškia šaknies balsių kaita (vad. abliautas), o silpniesiems būtajame laike būdinga dentalinė priesaga [ ð ], [ d ] arba [ t ]. Čia tik bendrai apžvelgsime veiksmažodžių kaitybą laikais tiesioginėje nuosakoje. Asmenuoti kol kas nesimokysime, nes tekstas, kurį netrukus skaitysime, pasakojamas trečiuoju asmeniu, tad ir visi veiksmažodžiai jame pavartoti trečiojo asmens forma. Dėl tos pačios priežasties visus veiksmažodžių pavyzdžius šiame skyrelyje pateiksime trečiuoju asmeniu. Pradėsime nuo stipriųjų veiksmažodžių.

Stiprieji veiksmažodžiai

Pagal tai, kokie balsiai kaitaliojasi šaknyje, stiprieji veiksmažodžiai skirstomi į septynias klases. Šių veiksmažodžių šaknies balsis dėl abliauto kaitaliojasi bendratyje, būtojo laiko vienaskaitoje, būtojo laiko daugiskaitoje ir būtojo laiko dalyvyje. Esamojo laiko forma dažnai turi tokį patį balsį kaip ir bendratyje. Visgi kai kurių veiksmažodžių esamojo laiko formos ir bendraties šaknies balsis irgi skiriasi, tik jau ne dėl abliauto, o dėl umliauto. Tad dabar pateiksime lentelę, kurioje atskiromis grafomis išskirtos penkios formos – bendratis, esamasis laikas, būtojo laiko vienaskaita, būtojo laiko daugiskaita ir būtojo laiko dalyvis.

  bendratis (sutampa su esamojo laiko daugiskaita) esamasis laikas, vienaskaita

būtasis laikas, vienaskaita

būtasis laikas, daugiskaita

 

būtojo laiko dalyvis

pagrindinė reikšmė

I klasė í í ei i i  
  rísa

líða

 

ríss (ss <sr)

líðr

reis

leið

risu

liðu

risit

liðit

pakilti

praeiti

II klasė jó/jú/ú ý au u o  
 

 

skjóta

krjúpa

lúka

 

skýtr

krýpr

lýkr

skaut

kraup

lauk

skutu

krupu

luku

skotit

kropit

lokit

šauti

šliaužti

užbaigti

III klasė e/i e/i a u o/u  
 

 

verða

finna

 

verðr

finnr

varð

fann

urðu

fundu

orðit

fundit

tapti

rasti, susitikti

IV klasė o ø/e a/o á/ó o  
 

 

sofa

koma

 

søfr/sefr

kømr/kemr

svaf

kom

sváfu/sófu

kvámu/kómu

sofit

komit

miegoti

atvykti

V klasė e/i e/i a/á á e  
 

 

vera

drepa

biðja

liggja

 

er

drepr

biðr

liggr

var

drap

bað

váru

drápu

báðu

lágu

verit

drepit

beðit

legit

būti

nužudyti

melsti

gulėti

VI klasė a e ó ó a/e  
 

 

fara

vaxa

taka

 

ferr

vex (x<xr)

tekr

fór

(v)óx

tók

fóru

(v)óxu

tóku

farit

vaxit

tekit

keliauti

augti

imti

VII klasė mišrioji klasė          
 

 

ráða

búa

ganga

heita

 

ræðr

býr

fær

gengr

heitir

 

réð

bjó

fekk

gekk

hét

 

réðu

bjoggu

fengu

gengu

hétu

 

ráðit

búit

fengit

gengit

heitit

 

valdyti

gyventi

duoti

eiti vadintis; žadėti

7.1 lentelė. Stipriųjų veiksmažodžių klasės

Kaip matyti iš 7.1 lentelės, esamojo laiko vienaskaitos trečiasis asmuo baigiasi galūne –r (kuri gali būti asimiliuota šaknies priebalsio, plg. ríss < *rísr, vex (veks) < *vekss < *veksr), esamojo laiko daugiskaitos trečiasis asmuo baigiasi galūne –a (ir sutampa su bendratimi), būtojo laiko vienaskaitos trečiasis asmuo galūnės neturi, o būtojo laiko daugiskaitos trečiasis asmuo turi galūnę –u.

Silpnieji veiksmažodžiai

Silpniesiems veiksmažodžiams abliautas nebūdingas. Jeigu šaknies balsis skirtingose formose ir kaitaliojasi, tai dėl umliauto, o ne dėl abliauto. Pati gausiausia silpnųjų veiksmažodžių grupė pasižymi tuo, kad kamienas baigiasi balsiu / a /. Būtajame laike šie veiksmažodžiai turi priesagą [ ð ].

bendratis esamasis laikas būtasis laikas būtojo laiko dalyvis reikšmė
kalla kallar kallaði kallaðr/kallat vadinti
herja herjar herjaði herjaðr/herjat siaubti, plėšti

7.2 lentelė. Silpnieji veiksmažodžiai su kamiengalio balsiu / a / ir būtojo laiko priesaga [ ð ]

Kiti silpnieji veiksmažodžiai būtajame laike turi priesagą [ ð ], [ d ] arba [ t ], priklausomai nuo garsinės aplinkos, pvz.:

bendratis esamasis laikas būtasis laikas būtojo laiko dalyvis reikšmė
fǿra fǿrir fǿrði fǿrðr/fǿrt gabenti
dǿma dǿmir dǿmdi dǿmdr/dǿmt teisti
mæla mælir mælti mæltr/mælt kalbėti, tarti

7.3 lentelė. Silpnieji veiksmažodžiai su būtojo laiko priesagomis [ ð ], [ d ] ir [ t ]

Kai kurie veiksmažodžiai bendratyje ir/arba esamajame laike dėl umliauto turi supriešakėjusį balsį. Be to, šaknies balsis / a / prieš galūnę / u / tampa labializuotas, t. y. pavirsta į / ɔ /.

bendratis

esamasis laikas

būtasis laikas

būtojo laiko dalyvis

reikšmė

leggja

leggr

lagði (dgs. lǫgðu)

lagðr/lagt

guldyti

hafa

hefir

hafði (dgs. hǫfðu)

hafðr/haft

turėti

lemja

lemr

lamdi (dgs. lǫmdu)

lamdr (lamiðr)/lamt

luošinti, daužyti

7.4 lentelė. Umliautas silpnųjų veiksmažodžių formose

Veiksmažodis gera ‘daryti’ galėjo būti kaitomas keleriopai:

bendratis esamasis laikas būtasis laikas būtojo laiko dalyvis reikšmė
gera

gerva

gøra

gørva

gjǫra

gjǫrva

gerir gerði

 

gørði

 

gjǫrði

gerr (gerðr) / gert

 

gørr (gørðr) / gørt

 

gjǫrr / gjǫrt

 

gǫrr / gǫrt

daryti

7.5 lentelė. Veiksmažodžio gera formos

Preterito-prezentiniai veiksmažodžiai

Preterito-prezentiniai veiksmažodžiai iš dalies primena ir stipriuosius, ir silpnuosius. Jų būtasis laikas padaromas su dentaline priesaga, kaip ir silpnųjų (tiesa, ta priesaga gali būti asimiliuota greta esančio priebalsio, plg. formas kunni ir kunnu), tačiau šaknyje matome pagal abliauto dėsnius besikaitaliojančius balsius.

bendratis

es. l., vns.

es. l., dgs.

būt. l., vns.

būt. l., dgs.

būt. l. dal.

reikšmė

eiga

á

eigu

átti

áttu

átt

turėti

kunna

kann

kunnu

kunni

kunnu

kunnat

galėti, mokėti, gebėti

mega

megu

mátti

máttu

mátt

galėti, turėti galimybę

þurfa

þarf

þurfu

þurfti

þurftu

þurft

reikėti, būti reikalingam

7.6 lentelė. Preterito-prezentiniai veiksmažodžiai

Užduotys

·         Išverskite šiuos sakinius į lietuvių kalbą, ypatingą dėmesį sutelkdami į veiksmažodžius. Pakomentuokite kiekvieną veiksmažodį – jis stiprusis, silpnasis ar preterito-prezentinis, kokia jo forma pavartota. Galite susidurti su bendratimi, būtojo laiko dalyviu arba asmenuojamosiomis formomis. Pastaruoju atveju nuosaka šiuose sakiniuose visur bus tiesioginė, o asmuo – trečiasis, tad jums reikia nustatyti tik laiką (esamasis ar būtasis) ir skaičių (vienaskaita ar daugiskaita). Galbūt aptiksite ir keletą sangrąžinių formų?

·         NB: veiksmažodžių tiesioginės nuosakos esamojo laiko daugiskaitos trečiojo asmens forma nesiskiria nuo bendraties (pvz. kalla – a) vadinti, b) jie/jos vadina), tad susigaudyti, kur yra kuri forma, galima tik iš konteksto.

„Íslendingabók“, Ari Þorgilsson:

Hann sendi hingat til lands prest, þann er hét Þangbrandr ok hér kendi mǫnnum kristni ok skírði þá alla, er við trú tóku.

En Hallr […] lét skírask snemhendis.

En þeir váru þó fleiri, er í gegn mæltu ok neittu.

En hann varð við þat reiðr mjǫk ok ætlaði at láta meiða eða drepa ossa landa fyrir, þá er þar váru austr.

En it næsta sumar eptir fóru þeir austan ok prestr, sá er Þormóðr hét, ok kómu þá í Vestmannaeyjar, er tíu vikur váru af sumri […]

Svá kvað Teitr þann segja, er sjalfr var þar.

En þeir Gizurr fóru, unz þeir kómu í stað þann í hjá Ǫlfussvatni, er kallaðr er Vellankatla […]

En síðan riðu þeir á þingit […]

En inir heiðnu menn hurfu saman með alvæpni […]

Þá báðu inir kristnu menn Hall á Síðu, at hann skyldi lǫg þeirra upp segja […]

En síðan er menn kómu í búðir, þá lagðisk hann niðr, Þorgeirr, ok breiddi feld sinn á sik ok hvíldi þann dag allan ok nóttina eptir ok kvað ekki orð.

En of morguninn eptir settisk hann upp […]

En þat ráð gørðisk svá, at af stundu sendusk þeir gersemar á milli, enda helt friðr sá, meðan þeir lifðu.

En hann lauk svá máli sínu, at hvárir­tveggju játtu því, at allir skyldi ein lǫg hafa, þau sem hann réði upp at segja.

„Heimskringla (Ynglinga saga)“, Snorri Sturluson (?):

Kringla heimsins, sú er mannfólkit byggvir, er mjǫk vágskorin; ganga hǫf stór or útsjánum inn í jǫrðina.

Er þat kunnigt, at haf gengr frá Nǫrvasundum ok alt út til Jórsalalands.

Svíþjóð ina miklu kalla sumir menn eigi minni en Serkland it mikla, sumir jafna henni við Bláland it mikla.

[…] þá kǫlluðu þeir á nafn hans […]

Hann fór opt svá langt í brott, at hann dvaldisk í ferðinni mǫrg misseri.

Óðinn átti tvá brǿðr, hét annarr Vé, en annarr Vili; þeir brǿðr hans stýrðu ríkinu, þá er hann var í brottu.

Óðinn var farinn langt í brott […]

Óðinn tók hǫfuðit ok smurði urtum, þeim er eigi mátti fúna, ok kvað þar yfir galdra, ok magnaði svá, at þat mælti við hann ok sagði honum marga leynda hluti.

En þat var bannat með Ásum at byggva svá náit at frændsemi.

 

·         Perskaitykite ir išverskite į lietuvių kalbą šį tekstą, ypatingą dėmesį šįkart kreipdami į pažymėtus veiksmažodžius:

 

Kontaktai • Naujienos

Copyright © 2014 Ugnius Mikučionis
Atnaujinta: 2016-03-23