Tekstas |
|
Fonetinė transkripcija |
|
Vertimas į lietuvių kalbą |
Hringhorni hét
skip Baldrs.
Hann var allra skipa mestr.
Hann vildu goðin fram setja ok
gera þar á bálfǫr Baldrs.
En skipit gekk hvergi fram. |
|
hriŋkhorni heːt
skip baldrs
hanː war alːra skipa mestr
hanː wildu goðin fram setja ok gera þar ɔː bɔːlfɔr baldrs
en skipit gekː hwerɣi fram |
|
Hringhornis
vadinosi Baldro laivas.
Jis buvo visų laivų didžiausias.
Dievai norėjo
jį išplukdyti ir jame sudeginti Baldro palaikus, tačiau laivas
nepajudėjo iš vietos. |
Þá var sent í
Jǫtunheima eptir gýgi þeiri, er Hyrrokkin hét.
En er hon kom ok reið
vargi ok hafði hǫggorm at taumum, þá hljóp hon af hestinum,
en Óðinn
kallaði til berserki fjóra at gæta hestsins, ok fengu þeir eigi haldit,
nema þeir felldi hann. |
|
þɔː war sent iː jɔtunheima eptir gyːɣi þeiri er hyrːokːin heːt
en er hon kom ok reið warɣi ok havði hɔgːorm at tɔumum þɔː
hljoːp hon av hestinum
en oːðinː kalːaði til berserki fjoːra at
gæːta hestsins ok feŋgu þeir eiɣi haldit nema þeir felːdi hanː |
|
Tada buvo pasiųsta į Jotunheimą pakviesti jotunės,
vardu Hiurokina [Sudegėlė]. Atvykusi raitomis ant vilko, vadelėdama
gyvatėmis, ji nusėdo nuo savo ristūno,
o Odinas pakvietė keturis
berserkus sergėti ristūno, tačiau šie nevaliojo išlaikyti jo neparvertę. |
Þá gekk Hyrrokkin á framstafn nǫkkvans ok hratt
fram í fyrsta viðbragði, svá at eldr hraut ór hlunnunum ok lǫnd ǫll
skulfu. |
|
þɔː gekː hyrːokːin ɔː framstavn nɔkwans ok hratː fram iː fyrsta
wiðbraɣði swɔː at eldr hrɔut oːr hlunːunum ok lɔnd ɔlː skulvu |
|
Tada Hiurokina nuėjo prie laivės priešakio ir vienu paėmimu taip jį
stumtelėjo, kad iš po rąstų pažiro ugnis, ir visos žemės sudrebėjo. |
Þá varð Þórr reiðr ok greip hamarinn ok myndi þá brjóta hǫfuð
hennar, áðr en goðin ǫll báðu henni friðar. |
|
þɔː warð þoːrː reiðr ok greip hamarinː ok myndi þɔː brjoːta
hɔvuð henːar ɔːðr en goðin ɔlː bɔːðu henni friðar |
|
Tada
Toras įniršo ir griebė kūjį, ruošdamasis suknežinti jai galvą, kol visi
dievai ėmė prašyti pasigailėti jos. |
Þá var borit út á skipit lík
Baldrs, ok er þat sá kona hans, Nanna Nepsdóttir, þá sprakk hon af harmi
ok dó. |
|
þɔː war borit uːt ɔː skipit liːk baldrs ok er þat sɔː kona hans
nanːa nepsdoːtːir þɔː sprakː hon av harmi ok doː |
|
Tada į laivą buvo nunešti Baldro
palaikai, o kai tai išvydo jo žmona, Nana Nepo duktė, ji krito iš
skausmo ir mirė. |
Var hon borin á bálit ok slegit í eldi.
Þá stóð Þórr at ok vígði
bálit með Mjǫllni.
En fyrir fótum honum rann dvergr nǫkkurr.
Sá er Litr
nefndr. |
|
war hon borin ɔː bɔːlit ok sleɣit iː eldi
þɔː stoːð þoːrː at ok wiːɣði bɔːlit með mjɔlːni
en fyrir foːtum
honum ranː dwerɣr nɔkːurː
sɔː er litr nevndr |
|
Ji buvo nunešta ant laužo, ir įskelta ugnis.
Tada Toras
atsistojo ir Mjolniru pašventino laužą.
O jam po kojų bėgo vienas dvergas;
jis buvo vardu Litis [Spalva]. |
En Þórr spyrndi fǿti sínum á hann ok hratt honum í eldinn, ok
brann hann. |
|
en þoːrː spyrndi føːti siːnum ɔː hanː ok hratː honum iː eldinː
ok brann hanː |
|
Toras paspyrė jį koja ir
nusviedė laužan, ir jis sudegė. |