|
Þórr fór heim til Þrúðvanga, ok stóð heinin í hǫfði honum. Þá kom til vǫlva sú, er Gróa hét, kona Aurvandils ins frǿkna. Hon gól galdra sína yfir Þór, til þess er heinin losnaði. En er Þórr fann þat ok þótti þá ván, at braut mundi ná heininni, þá vildi hann launa Gró lækningina ok gera hana fegna, sagði henni þau tíðendi, at hann hafði vaðit norðan yfir Élivága ok hafði borit í meis á baki sér Aurvandil norðan ór Jǫtunheimum, ok þat til jartegna, at ein tá hans hafði staðit ór meisinum, ok var sú frerin, svá at Þórr braut af ok kastaði upp á himin ok gerði af stjǫrnu þá, er heitir Aurvandilstá. Þórr sagði, at eigi mundi langt til at Aurvandill mundi heim, en Gróa varð svá fegin, at hon mundi ønga galdra, ok varð heinin eigi lausari ok stendr enn í hǫfði Þór; ok er þat boðit til varnanar at kasta hein of gólf þvert, þvíat þá hrǿrisk heinin í hǫfði Þór. |
|
Toras grįžo namo į Trūdvangus, o pustyklė styrojo jo galvoje. Tada atvyko ta volva, kurios vardas Groa, Aurvandilio Narsiojo žmona. Ji giedojo savo užkalbėjimus viršum Toro tol, kol pustyklė atsipalaidavo. O kai Toras tai pajuto ir tikėjosi, kad netrukus pasieks pustyklę, tada norėjo jis atsilyginti Groai už gydymą ir pradžiuginti ją, papasakojo jai tas naujienas, kad jis buvo bridęs iš šiaurės per Elivagų upes ir buvo nešęs pintinėje sau ant nugaros Aurvandilį iš šiaurės, iš Jotunheimų, ir tai, kaip įrodymą, kad vienas jo kojos pirštas buvo išsikišęs iš pintinės, ir tasai buvo nušalęs, taip, kad Toras nulaužė ir užmetė ant dangaus ir padarė iš jo žvaigždę tą, kuris vadinasi Aurvandilio kojos pirštas. Toras pasakė, kad nebetruksią ilgai, kol Aurvandilis grįšiąs namo, o Groa pasidarė tokia nudžiugusi, kad ji nebeprisiminė jokių užkalbėjimų, ir pustyklė nebesidarė labiau atsipalaidavusi, ir tebestyro Torui galvoje; ir tai yra žinia persergėjimui mesti (t. y., perspėjimas, kad niekas nemestų) pustyklės skersai per grindis, nes tada juda pustyklė galvoje Torui. |
|
Eptir þessi sǫgu hefir ort Þjóðólfr hvinverski í Haustlǫng. Svá segir þar: |
|
Pagal šį pasakojimą sukūrė eiles Tjodolvas iš Hviniro drapoje Ilga kaip ruduo poema. Taip sakoma ten: |
|
Haustlǫng Þjóðolfr hvinverski |
Ilga kaip ruduo poema Tjodolvas iš Hviniro |
Autumn-long |
|
|
|
|
|
Eðr of sér er jǫtna ótti lét of sóttan hellis bǫrr á hyrjar haug Grjótúna baugi; ók at ísarnleiki Jarðar sunr, en dunði móðr svall Meila bróður mána vegr und hánum. |
Dar regėt ant rato[1], irštvos pirkšnių kedre[2], kaip Grjotūno[3] lankyti tursų traukė šiurpas. Jordės sūnus darda kovon, kad net dunda Meilio brolis[4] šėlsta mėnulio po juo kelias. |
Also can be seen on the circle [of the shield], O cave-fire[gold]-tree [man], how the terror of giants [Thor] made a visit to the mound of Griotun. The son of Iord drove to the game of iron [battle] and the moons way [sky] thundered beneath him. Wrath swelled in Meilis brother [Thor]. |
|
Knáttu ǫll, en Ullar endilág fyrir mági grund var grápi hrundin, ginnunga vé brinna þá er hofregin hafrar hógreiðar fram drógu seðr gekk Svǫlnis ekkja sundr at Hrungnis fundi. |
Į vanagų šventoves[5] visas tėvulis Ulio[6] liepsnų svaidė pliūpsniais, kruša dirvą[7] krušo, ožiai tuomet važio Tiūrą[8] traukė spėriai Jordė[9] ėmė erdėt su Hrungniru rungtis. |
All the hawks sanctuaries [skies] found themselves burning because of Ulls stepfather, and the ground all low was battered with hail, when the goats drew the temple-power [Thor] of the easy-chariot forward to the encounter with Hrungnir. Svolnirs widow [Iord, earth] practically split apart. |
|
Þyrmðit Baldrs of barmi berg sólgnum þar dólgi hristusk, bjǫrg ok brustu, brann upphiminn manna; mjǫk frá ek móti hrøkkva myrkbeins Haka reinar, þá er vígligan, vǫgna vátt, sinn bana þátti.
|
Niršus Baldro brolis[10] Gūbriai, kauprės guro, dangus ugny skendo turso[11] netausojo. Hakio brikų klonio kaulo sargas[12] veržės kovon, varžovą savo paregėjęs nartų. |
Baldrs brother [Thor] did not spare there the greedy enemy of men [Hrungnir]. Mountains shook and rocks smashed; heaven above burned. I have heard that the watcher [Hrungnir] of the dark bone [rock] of the land [sea] of Hakis carriages [ships] moved violently in opposition when he saw his warlike slayer. |
|
Brátt fló bjarga gæti bǫnd ollu því randa ímunfǫlr und iljar íss; vildu svá dísir. Varðat hǫggs frá hǫrðum hraundrengr þaðan lengi trjónu trǫlls of rúna tíðs fjǫllama at bíða.
|
Tuoj po padais sprūdo dievų valia buvo, deivės taip geidavo žiedo ledas[13] tursui. Mjolniro bičiulio[14] dikto laukti smūgio riedulyno ponui[15] kažin kiek neteko. |
Swiftly flew the pale ring-ice [shield] beneath the soles of the rock-guarder [giant]. The bonds [gods] caused this, the ladies of the fray [valkyries] wished it. The rock-gentleman did not have to wait long after that for a swift blow from the tough multitude-smashing friend [Thor] of hammer-face-troll [Miollnir]. |
|
Fjǫrspillir lét falla fjálfrs ólágra gjálfra bǫlverðungar Belja bólm á randar hólmi. Þar hné grundar gilja gramr fyrir skǫrpum hamri en berg-Dana bagði brjótr við jǫrmunþrjóti. |
Belio karių[16] būrio gyvasties griovėjas[17] audrų staklõs lokį[18] parvertė ant skydo. Daubų ten sukniubo viešpats[19], kuomet priešas slėnių danų[20] savo kūju aštriu tvojo.
|
The life-spoiler of Belis bale-troops [giants] made the bear [giant] of the noisy storms secret refuge [mountain fastnesses] fall on the shield-islet. There sank down the gully-land [mountain] prince [giant] before the tough hammer and the rock-Dane-breaker [Thor] forced back the mighty defiant one. |
|
Ok harðbrotin herju heimþinguðar Vingnis hvein í hjarna mǿni hein at grundar sveini, þar svá eðr í Óðins ólaus burar hausi stála vikr of stokkin stóð Eindriða blóði, |
Gobšaus turso bobšės vaišnoros[21] paplaiša budės kraigan bedės Styrojo įstrigus Odino gentainio[24] kaukolėj pustyklė, kraujais apsiliejus, |
And the hard fragment of the whetstone of the visitor [giant] of the woman of Vingnirs people [the race of giants] whizzed at grounds [earth, Iords] son into his brain-ridge, so that the steel-pumice [whetstone] still stuck in Odins boys skull, stood there spattered with Eindridis blood. |
|
áðr ór hneigihlíðum hárs ǫl-Gefjun sára reiðitýrs it rauða ryðs hǿlibǫl gǿli. Gǫrla lít ek á Geitis garði þær of farðir. Baugs þá ek bifum fáða bifkleif at Þorleifi.
|
kol raudoną gludę kerais ėmė Groa traukti iš pašlaitės žaizdų Tiūro šiurpės[25]. Torleivas man skyrė kraupiai išdabintą žiedo uolą; žygiai nuožmūs šie ją puošia.
|
Until ale-Gefiun [Groa] began to enchant the red boaster of being rusts bale [whetstone] from the inclined slopes of the wound-giving gods hair. Clearly I see these deeds on Geitirs fence [the shield]. I received the borders moving cliff [shield] decorated with horrors from Thorleif. |
|
© Redagavo Anthony Faulkes (Snorra Edda, Skáldskaparmál, 2224 pusl.), rašyba čia šiek tiek adaptuota: pašalinti sutartiniai simboliai, kiek įmanoma priderinta prie vadovėlyje vartojamų normalizacijos principų, tačiau taip, kad tai netrukdytų atpažinti skaldų poezijai būdingų rimų. Originalų, t. y., Anthony Faulkeso suredaguotą, Snorio Sturlusono Edos tekstą galite rasti čia. |
© Į lietuvių kalbą vertė Ugnius Mikučionis |
© Į anglų kalbą vertė Anthony Faulkes. Cituojama iš: Snorri Sturluson. Edda. New complete translation by Anthony Faulkes. Dent: London and Melbourne. Everymans Library. 1987. (8081 pusl.) |
[1] Ratas skydas.
[2] Irštvos (t. y., urvo) pirkšnys (t. y., žarijos, kibirkštys) auksas, jo kedras karžygys.
[3] Grjótún paž. Akmenų kiemas.
[4] Tursų (jotunų) šiurpas, Jordės sūnus, Meilio brolis Toras.
[5] Mėnulio kelias, vanagų šventovė dangus.
[6] Ulio patėvis Toras.
[7] Dirva žemės heiti.
[8] Važio Tiuras Toras. Važis jo stebuklingosios vežėčios-skraiduolės, kurias traukia du ožiai.
[9] Jordė (orig. Svolniro, t. y., Odino našlė) Žemė. Ji yra ir Toro motina.
[10] Baldro brolis Toras (ir Toras, ir Baldras yra Odino sūnūs).
[11] Tursas jotunas, čia: Hrungniras.
[12] Hakis jūrų dievas; jo brikai laivai; jų klonis jūra; jos kaulas uola; jos sargas jotunas.
[13] Žiedo ledas skydas. Skydas atsidūrė Hrungnirui po padais, t. y., šis ant jo atsistojo.
[14] Mjolniro bičiulis Toras.
[15] Riedulyno ponas jotunas, čia: Hrungniras.
[16] Belio kariai jotunai.
[17] Jotunų gyvasties griovėjas Toras.
[18] Audrų stakla (užuoglauda) kalno urvas; jo lokys jotunas.
[19] Daubų viešpats jotunas.
[20] Slėnių danai jotunai; jų priešas Toras.
[21] Gobšo turso bobšė jotunė; jos vaišnora (svetys) jotunas.
[22] Momens kraigas kaukolė, kiaušas.
[23] Žemės sūnus Toras.
[24] Odino gentainis Toras.
[25] Žaizdų Tiuras Toras. Šiurpės (t. y., plaukų) pašlaitė kiaušas, galva, kaukolė.
O čia galite rasti prof. John Lindow straipsnį Thors duel with Hrungnir.