Pradžia
Turinys
1 paskaita
2 paskaita
3 paskaita
4 paskaita
5 paskaita
6 paskaita
7 paskaita
8 paskaita
9 paskaita

Þórr fór heim til Þrúðvanga, ok stóð heinin í hǫfði honum. Þá kom til vǫlva sú, er Gróa hét, kona Aurvandils ins frǿkna. Hon gól galdra sína yfir Þór, til þess er heinin losnaði. En er Þórr fann þat ok þótti þá ván, at braut myndi ná heininni, þá vildi hann launa Gró lækningina ok gera hana fegna, sagði henni þau tíðendi, at hann hafði vaðit norðan yfir Élivága ok hafði borit í meis á baki sér Aurvandil norðan ór Jǫtunheimum, ok þat til jartegna, at ein tá hans hafði staðit ór meisinum, ok var sú frerin, svá at Þórr braut af ok kastaði upp á himin ok gerði af stjǫrnu þá, er heitir Aurvandilstá. Þórr sagði, at eigi myndi langt til, at Aurvandill myndi heim koma, en Gróa varð svá fegin, at hon mundi enga galdra, ok varð heinin eigi lausari ok stendr enn í hǫfði Þór; ok er þat boðit til varnanar at kasta hein of gólf þvert, því at þá hrǿrisk heinin í hǫfði Þór. Eptir þessi sǫgu hefir ort Þjóðólfr hvinverski í Haustlǫng. Svá segir þar:

Haustlǫng

Þjóðolfr hvinverski

Ilga kaip ruduo poema

Tjodolvas iš Hviniro

Autumn-long

Thiodolf of Hvinir

 

 

 

Eðr of sér er jǫtna

ótti lét of sóttan

hellis bǫrr á hyrjar

haug Grjótúna baugi;

ók at ísarnleiki

Jarðar sunr, en dunði

— móðr svall Meila bróður —

mána vegr und hánum.

Dar regėt ant rato[1],

irštvos pirkšnių kedre[2],

kaip Grjotūno[3]  lankyti

tursų traukė šiurpas.

Jordės sūnus darda

kovon, kad net dunda

— Meilio brolis[4] šėlsta —

mėnulio po juo kelias.

Also can be seen on the circle [of the shield], O cave-fire[gold]-tree [man], how the terror of giants [Thor] made a visit to the mound of Griotun. The son of Iord drove to the game of iron [battle] and the moon’s way [sky] thundered beneath him.  Wrath swelled in Meili’s brother [Thor].

Knáttu ǫll, en Ullar

endilág fyrir mági

grund var grápi hrundin,

ginnunga vé brinna

þá er hofregin hafrar

hógreiðar fram drógu

— seðr gekk Svǫlnis ekkja

sundr — at Hrungnis fundi.

Į vanagų šventoves[5]

visas tėvulis Ulio[6]

liepsnų svaidė pliūpsniais,

kruša dirvą[7] krušo, —

ožiai tuomet važio

Tiūrą[8] traukė spėriai

— Jordė[9] ėmė erdėt —

su Hrungniru rungtis.

All the hawks’ sanctuaries [skies] found themselves burning because of Ull’s stepfather, and the ground all low was battered with hail, when the goats drew the temple-power [Thor] of the easy-chariot forward to the encounter with Hrungnir. Svolnir’s widow [Iord, earth] practically split apart.

Þyrmðit Baldrs of barmi

— berg — sólgnum þar dólgi

— hristusk, bjǫrg ok brustu,

brann upphiminn — manna;

mjǫk frá ek móti hrøkkva

myrkbeins Haka reinar,

þá er vígligan, vǫgna

vátt, sinn bana þátti.

 

Niršus Baldro brolis[10] —

Gūbriai, kauprės guro,

dangus ugny skendo —

turso[11] netausojo.

Hakio brikų klonio

kaulo sargas[12] veržės

kovon, varžovą savo

paregėjęs nartų.

Baldr’s brother [Thor] did not spare there the greedy enemy of men [Hrungnir]. Mountains shook and rocks smashed; heaven above burned. I have heard that the watcher [Hrungnir] of the dark bone [rock] of the land [sea] of Haki’s carriages [ships] moved violently in opposition when he saw his warlike slayer.

Brátt fló bjarga gæti

— bǫnd ollu því — randa

ímunfǫlr und iljar

íss; vildu svá dísir.

Varðat hǫggs frá hǫrðum

hraundrengr þaðan lengi

trjónu trǫlls of rúna

tíðs fjǫllama at bíða.

 

Tuoj po padais sprūdo —

dievų valia buvo,

deivės taip geidavo —

žiedo ledas[13] tursui.

Mjolniro bičiulio[14]

dikto laukti smūgio

riedulyno ponui[15]

kažin kiek neteko.

Swiftly flew the pale ring-ice [shield] beneath the soles of the rock-guarder [giant]. The bonds [gods] caused this, the ladies of the fray [valkyries] wished it. The rock-gentleman did not have to wait long after that for a swift blow from the tough multitude-smashing friend [Thor] of hammer-face-troll [Miollnir].

Fjǫrspillir lét falla

fjálfrs ólágra gjálfra

bǫlverðungar Belja

bólm á randar hólmi.

Þar hné grundar gilja

gramr fyrir skǫrpum hamri

en berg-Dana bagði

brjótr við jǫrmunþrjóti.

Belio karių[16] būrio

gyvasties griovėjas[17]

audrų staklõs lokį[18]

parvertė ant skydo.

Daubų ten sukniubo

viešpats[19], kuomet priešas

slėnių danų[20] savo

kūju aštriu tvojo.

 

The life-spoiler of Beli’s bale-troops [giants] made the bear [giant] of the noisy storms’ secret refuge [mountain fastnesses] fall on the shield-islet.  There sank down the gully-land [mountain] prince [giant] before the tough hammer and the rock-Dane-breaker [Thor] forced back the mighty defiant one.

Ok harðbrotin herju

heimþinguðar Vingnis

hvein í hjarna mǿni

hein at grundar sveini,

þar svá eðr í Óðins

ólaus burar hausi

stála vikr of stokkin

stóð Eindriða blóði,

Gobšaus turso bobšės

vaišnoros[21] paplaiša

budės kraigan bedės

momens[22] Žemės sūnui[23].

Styrojo įstrigus

Odino gentainio[24]

kaukolėj pustyklė,

kraujais apsiliejus,

And the hard fragment of the whetstone of the visitor [giant] of the woman of Vingnir’s people [the race of giants] whizzed at ground’s [earth, Iord’s] son into his brain-ridge, so that the steel-pumice [whetstone] still stuck in Odin’s boy’s skull, stood there spattered with Eindridi’s blood.

áðr ór hneigihlíðum

hárs ǫl-Gefjun sára

reiðitýrs it rauða

ryðs hǿlibǫl gǿli.

Gǫrla lít ek á Geitis

garði þær of farðir.

Baugs þá ek bifum fáða

bifkleif at Þorleifi.

 

kol raudoną gludę

kerais ėmė Groa

traukti iš pašlaitės

žaizdų Tiūro šiurpės[25].

Torleivas man skyrė

kraupiai išdabintą

žiedo uolą; žygiai

nuožmūs šie ją puošia.

 

Until ale-Gefiun [Groa] began to enchant the red boaster of being rust’s bale [whetstone] from the inclined slopes of the wound-giving god’s hair. Clearly I see these deeds on Geitir’s fence [the shield]. I received the border’s moving cliff [shield] decorated with horrors from Thorleif.

© Redagavo Anthony Faulkes (Snorra Edda, Skáldskaparmál, 22–24 pusl.), rašyba čia šiek tiek adaptuota: pašalinti sutartiniai simboliai, kiek įmanoma – priderinta prie vadovėlyje vartojamų normalizacijos principų, tačiau taip, kad tai netrukdytų atpažinti skaldų poezijai būdingų rimų. Originalų, t. y.,  Anthony Faulkes’o suredaguotą, Snorio Sturlusono „Edos“ tekstą galite rasti čia.

© Į lietuvių kalbą vertė Ugnius Mikučionis

© Į anglų kalbą vertė Anthony Faulkes. Cituojama iš: Snorri Sturluson. Edda. New complete translation by Anthony Faulkes. Dent: London and Melbourne. Everyman’s Library. 1987. (80–81 pusl.)

 

 

[1] Ratas – skydas.

[2] Irštvos (t. y., urvo) pirkšnys (t. y., žarijos, kibirkštys) – auksas, jo kedras – karžygys.

[3] Grjótún – paž. Akmenų kiemas.

[4] Tursų (jotunų) šiurpas, Jordės sūnus, Meilio brolis – Toras.

[5] Mėnulio kelias, vanagų šventovė – dangus.

[6] Ulio patėvis – Toras.

[7] Dirva – žemės heiti.

[8] Važio Tiuras – Toras. Važis – jo stebuklingosios vežėčios-skraiduolės, kurias traukia du ožiai.

[9] Jordė (orig. Svolniro, t. y., Odino našlė) – Žemė. Ji yra ir Toro motina.

[10] Baldro brolis – Toras (ir Toras, ir Baldras yra Odino sūnūs).

[11] Tursas – jotunas, čia: Hrungniras.

[12] Hakis – jūrų dievas; jo brikai – laivai; jų klonis – jūra; jos kaulas – uola; jos sargas – jotunas.

[13] Žiedo ledas – skydas. Skydas atsidūrė Hrungnirui po padais, t. y., šis ant jo atsistojo.

[14] Mjolniro bičiulis – Toras.

[15] Riedulyno ponas – jotunas, čia: Hrungniras.

[16] Belio kariai – jotunai.

[17] Jotunų gyvasties griovėjas – Toras.

[18] Audrų stakla (užuoglauda) – kalno urvas; jo lokys – jotunas.

[19] Daubų viešpats – jotunas.

[20] Slėnių danai – jotunai; jų priešas – Toras.

[21] Gobšo turso bobšė – jotunė; jos vaišnora (svetys) – jotunas.

[22] Momens kraigas – kaukolė, kiaušas.

[23] Žemės sūnus – Toras.

[24] Odino gentainis – Toras.

[25] Žaizdų Tiuras – Toras. Šiurpės (t. y., plaukų) pašlaitė – kiaušas, galva, kaukolė.


O čia galite rasti prof. John Lindow straipsnį „Thor’s duel with Hrungnir“.

 

1

 

Kontaktai • Naujienos

Copyright © 2014 Ugnius Mikučionis
Atnaujinta: 2014-06-29