Būdvardis – Adjektiv Būdvardžių formos Būdvardžiai gali eiti vardine tarinio dalimi arba pažyminiu. Pirmiausia aptarkime jų formą tais atvejais, kai jie eina vardine tarinio dalimi (vad. predikatyvinė vartosena).   Vienaskaitos vyriškojoje ir moteriškojoje giminėje vartojama pagrindinė būdvardžio forma, t. y. ta, kuri pateikiama žodyne, be jokių priesagų:   Hun er ung. – Ji yra jauna. Hun er tyrkisk. – Ji yra turkė (pažodžiui: turkiška). Ble hun sint? – Ar ji užpyko (pažodžiui: pasidarė pikta). Han blir gammel. – Jis sensta (pažodžiui: darosi senas). Han ble trøtt. – Jis pavargo (pažodžiui: pasidarė pavargęs). Læreren er syk. – Mokytojas serga (pažodžiui: yra nesveikas). Skolen er stor. – Mokykla yra didelė. Boka er dårlig. – Knyga yra bloga. Byen er pen. – Miestas yra gražus. Maten var norsk. – Maistas buvo norvegiškas. Er filmen utenlandsk? – Ar filmas užsieninis?

Vienaskaitos niekatrojoje giminėje dažniausiai pridedama priesaga -t.

Huset er stort. – Namas yra didelis.

Stedet var fint. – Vieta buvo nuostabi.

Bildet er pent. – Paveikslas yra gražus.

Niekatrosios giminės forma gali būti vartojama ir prieveiksmiškai, t. y. atsakyti į klausimą ‘kaip’:

Hun synger pent. – Ji dainuoja gražiai.

Katrine snakker langsomt. – Kotryna kalba lėtai.

Daugiskaitoje visose giminėse dažniausiai pridedama priesaga -e.

Vi er trøtte. – Mes esame pavargę.

De ble glade. – Jie nudžiugo (pažodžiui: pasidarė linksmi).

Hagene er store. – Sodai yra dideli.

Kollegene er hyggelige. – Kolegos yra malonūs.

Husene var hvite.  – Namai buvo balti.

Klærne hans er nye. – Jo drabužiai yra nauji.

Dabar pažiūrėkime į tuos atvejus, kai būdvardis eina pažyminiu (vad. atributyvinė vartosena). Nežymimojoje formoje bus vartojamos tos pačios formos, kaip ir aukščiau aptartuose pavyzdžiuose, t. y., be jokios priesagos vyriškojoje bei moteriškojoje giminėje, su priesaga -t  niekatrojoje giminėje ir su priesaga -e  – daugiskaitoje.

De har ei stor stue. – Jie turi didelę svetainę.

Det var en fin dag. – Tai buvo nuostabi diena.

Vi kjøpte et brunt bord. – Mes nusipirkome rudą stalą.

Dette var et fint sted. – Tai buvo nuostabi vieta.

Kan du kjøpe et ferskt brød? – Ar gali nupirkti šviežios duonos kepalą?

Hun kjøpte nye gardiner. – Ji nupirko naujas užuolaidas.

De har store hager. – Jie turi didelius sodus.

Kaip matyti iš pavyzdžių, vienaskaitoje prieš būdvardį dažniausiai pasakomas nežymimasis artikelis ( ei, en ar et ), o daugiskaitoje jokio artikelio prieš būdvardį nereikia.

Tuo tarpu žymimojoje formoje visose giminėse ir skaičiuose vartojama būdvardžio forma su priesaga -e (vadinamoji būdvardžio silpnoji forma). Prieš būdvardį šioje formoje pasakomas žymimasis artikelis den (vns. vyr. ir mot. g.), det (vns. niekatr. g.) arba de (dgs., nepriklausomai nuo giminės).

Klokka er god. — Den nye klokka er god. (Naujasis laikrodis yra geras.)

Læreren er grei. — Den nye læreren er grei. (Naujasis mokytojas yra šaunus.)

Systemet fungerer godt. — Det nye systemet fungerer godt. (Naujoji sistema funkcionuoja gerai.)

Huset er nytt. — Det nye huset var dyrt. (Naujasis namas buvo brangus.)

Kollegene er hyggelige. — De nye kollegene er hyggelige. (Naujieji kolegos yra malonūs.)

Taigi būdvardžio forma su priesaga -e naudojama dviem skirtingais atvejais: 1) daugiskaitoje (nesvarbu, ar būdvardis eina vardine tarinio dalimi, ar pažyminiu) ir 2) žymimojoje formoje (kuomet būdvardis eina pažyminiu).

Svarbiausios formų sudarymo išimtys:

• Jei būdvardis baigiasi dvigubu priebalsiu, tai niekatrojoje giminėje, prieš priesagą -t, priebalsis dažniausiai suviengubinamas:

stygg – et stygt sår – stygge klær
spesiell – et spesielt middel – spesielle tilstander

grønn – et grønt eple – grønne epler
tykk – et tykt teppe – tykke tepper

Vis dėlto kai kuriais atvejais, vengiant homografijos, tenka palikti dvigubą priebalsį. Verta įsiminti šiuos būdvardžius:

vis – vist – vise (išmintingas)
viss – visst – visse (tam tikras, vienas, toks; žinomas, tikras, garantuotas; kaip anglų k. ‘certain’; plg. Ja visst! – Na taip, žinoma!)

ful – fult – fule (klastingas)
full – fullt – fulle (pilnas; girtas)

• Jeigu būdvardis baigiasi -m, tai gali būti, kad prieš priesagą -e ši -m bus sudvigubinama (jeigu balsis prieš -m tariamas trumpai):

dum – dumt – dumme (kvailas)
tom – tomt – tomme (tuščias)
grim – grimt – grimme (bjaurus, plg. Den grimme andungen – Bjaurusis ančiukas)
langsom – langsomt – langsomme (lėtas)
morsom – morsomt – morsomme (smagus, linksmas, juokingas)

• Kai būdvardis pagrindinėje formoje baigiasi kirčiuotu balsiu, niekatrojoje giminėje pridedame dvigubą -tt (o tarime sutrumpėja balsis).

ny – nytt – nye (naujas)

fri – fritt – frie (laisvas)

Kai kuriais atvejais tokių būdvardžių daugiskaitoje dažniau vartojamos formos be -e:

blå – blått – blå (blåe)  (mėlynas)

grå – grått – grå (gråe)[1] (pilkas)

• Būdvardžiai, kurie pagrindinėje formoje baigiasi -ig arba -sk, niekatrojoje giminėje neturi priesagos  -t:

billig – billig – billige (Huset var billig – Namas buvo pigus)

hyggelig – hyggelig – hyggelige (Dette stedet er hyggelig – Šita vieta yra maloni)

økonomisk – økonomisk – økonomiske (Dette er et økonomisk spørsmål – Tai ekonominis klausimas)

praktisk – praktisk – praktiske (Vi har et praktisk problem – Turime praktinę problemą)

tysk – tysk – tyske (Vi så et tysk teaterstykke – Matėme vokišką spektaklį)

tyrkisk – tyrkisk – tyrkiske (Dette flagget er tyrkisk – Ši vėliava yra turkiška)

Vis dėlto reikia įsiminti kelis žodžius, kurie niekatrojoje giminėje įgyja -t, nors ir baigiasi ‑sk (atkreipkite dėmesį, kad jie visi yra vienskiemeniai):

rask – raskt – raske (greitas)

frisk – friskt – friske (šviežias, gaivus, sveikas)

fersk – ferskt – ferske (šviežias)

falsk – falskt – falske (netikras, padirbtas, suklastotas)

barsk – barskt – barske (nuožmus, rūstus, atšiaurus)

• Kai kurie būdvardžiai, pagrindinėje formoje besibaigią -t ar -d, niekatrojoje giminėje neįgyja -t:

en kort tur – et kort brev (trumpa išvyka – trumpas laiškas)

ei svart jakke – et svart skjerf (juodas švarkas – juodas šalikas)

en interessant film – et interessant sted (įdomus filmas – įdomi vieta)

(Tiesa, tarimas pastaruoju atveju visgi skiriasi:

en [intərə'saŋŋ] film — et [intərə'saŋkt] sted.)

ei fremmed dame – et fremmed sted (svetima moteris – svetima vieta)

en solid bygning – et solid fundament (solidus pastatas – solidus pamatas)

• Būdvardžių, kurie pagrindinėje formoje baigiasi -el, -en arba -er, silpnojoje formoje iškrenta nekirčiuotas -e:

en diger ost – digre oster (didžiulis sūris – didžiuliai sūriai)
et tappert barn – tapre foreldre (drąsus vaikas – drąsūs tėvai)
ei sulten jente – sultne jenter (alkana mergaitė – alkanos mergaitės)
en sliten student – slitne studenter (nuvargęs studentas – nuvargę studentai)
et gammelt hus – gamle hus (senas namas – seni namai)
et enkelt spørsmål – enkle spørsmål (paprastas klausimas – paprasti klausimai)
 

Nepainiokite:
enkel – enkelt – enkle (paprastas)

enkelt – enkelt – enkelte (pavienis, atskiras, vienas kitas)

Atkreipkite dėmesį, kad gali būti supaprastinamas ir priebalsis: gammel – gamle (senas – seni), vakker – vakre (gražus – gražūs), tapper – tapre (drąsus – drąsūs).
Gutten var tapper. – Berniukas buvo drąsus.
Jenta var tapper. – Mergaitė buvo drąsi.
Barnet var tappert. – Vaikas buvo drąsus.
Alle barna var tapre, men foreldrene var ikke så tapre. – Visi vaikai buvo drąsūs, bet tėvai buvo ne tokie drąsūs (dgs.).
 

Nekaitomi būdvardžiai

Kai kurie būdvardžiai visose formose sutampa su pagrindine forma. Visų pirma – tokie, kurie pagrindinėje formoje baigiasi nekirčiuotu balsiu:

moderne (modernus), stille (tylus, ramus), øde (plynas, dykas), rosa (rožinis), lilla (violetinis), sakte (lėtas), sinna (piktas), ille (blogas), edru (blaivas).

Atskirai galima paminėti esamojo laiko dalyvius ir iš jų padarytus žodžius. Jie baigiasi priesaga -ende:

studerende (studijuojantis), norskstuderende (studijuojantis norvegų kalbą), smilende (besišypsantis), liggende (gulintis), sengeliggende (nesikeliantis iš lovos), stående (stovintis), stillestående (statiškas, nejudrus), velstående (pasiturintis), gående (einantis), besøkende (lankytojas, svečias), oppmuntrende (padrąsinantis, žvalinantis), kommende (ateinantis, būsimas), imponerende (įspūdingas, imponuojantis), spennende (įdomus, kvapą gniaužiantis), fascinerende (žavingas)… 

ei smilende jente (besišypsanti mergaitė), et smilende barn (besišypsantis vaikas), de smilende barna (besišypsantys vaikai)

Nekaitomi yra būdvardžiai gratis (nemokamas), stakkars (vargšelis) ir dar keletas kitų.

Neturi atskirų formų ir dažnai vartojamas būdvardis „bra“ – „geras“:

en bra bok, ei bra lampe, et bra sted (gera knyga, gera lempa, gera vieta) 

bra bøker, bra lamper, bra steder (geros knygos, geros lempos, geros vietos)

Liten (mažas) ir annen (kitas)

Šių dviejų žodžių formos tokios nereguliarios, kad jas telieka išmokti mintinai:

Lyginimas. Būdvardžių laipsniavimas

Kai kuriais atvejais lyginant kelis dalykus galima išsiversti vien su nelyginamuoju laipsniu:

Det er like kaldt i Canada som i Norge. – taip pat šalta

Det er like pent i Spania som i Italia. – taip pat gražu

Fransk er like vanskelig som norsk. – taip pat sunku

Anne er like flink som Martin. – taip pat gabi

Vi ble like trøtte som de andre elevene. – taip pat pavargę

Anne og Martin er like flinke. – vienodo gabumo

Bestemor og bestefar er like gamle. – vienodo amžiaus

Alle elevene var like trøtte. – vienodai pavargę

Det er ikke så kaldt i dag som i går. – ne taip šalta

Bestemor er ikke så gammel som bestefar. – ne tokia sena

Per var ikke så trøtt som Eva. – ne toks pavargęs

Tačiau dažniausiai lyginant kelis dalykus mums prireiks aukštesniojo laipsnio (komparativ) bei aukščiausiojo laipsnio (superlativ).

 Dažniausiai aukštesnysis laipsnis sudaromas su priesaga -ere, o aukščiausiasis – su priesaga -est.

kald (-t, -e) – kaldere – kaldest (-e) (šaltas – šaltesnis – šalčiausias)

varm (-t, -e) – varmere – varmest (-e) (šiltas – šiltesnis – šilčiausias)

dyr (-t, -e) – dyrere – dyrest (-e) (brangus – brangesnis – brangiausias)

Pagrindinės išimtys

• Būdvardžiai, kurie pagrindinėje formoje baigiasi -el, -en, -er, aukštesniajame ir aukščiausiajame laipsnyje praranda nekirčiuotąjį  -e-. Jei prieš -e- buvo dvigubas priebalsis, jis suviengubinamas:

enkel – enklere – enklest (paprastas)
vakker – vakrere – vakrest (gražus)
doven – dovnere – dovnest (tingus) 

• Būdvardžių, kurie pagrindinėje formoje baigiasi -som, aukštesniajame laipsnyje rašoma dviguba -mm-:

morsom – morsommere – morsomst (smagus)
langsom – langsommere – langsomst (lėtas)

• Kai kurių būdvardžių, kurie pagrindinėje formoje baigiasi -m, priebalsis -mm- sudvigubinamas ir aukštesniajame, ir aukščiausiajame laipsnyje

dum – dummere – dummest (kvailas)

• Būdvardžiai, kurie baigiasi -ig bei -som, aukščiausiajame laipsnyje turi priesagą -st (vietoj ‑est):

 viktigst (svarbiausias), vanskeligst (sudėtingiausias), hyggeligst (maloniausias),  langsomst (lėčiausias), morsomst (smagiausias)

• Kai kurių būdvardžių laipsnių formas teks išmokti mintinai:

Atkreipkite dėmesį!

Būdvardis: lang (-t, -e) (ilgas) – lengre (ilgesnis) – lengst (-e) (ilgiausias)

Prieveiksmis: langt (toli), lenge (ilgai) – lenger (toliau, ilgiau) – lengst (toliausiai, ilgiausiai)

Han arbeider der ikke lenger. – Jis ten nebedirba.

(norvegų ‘ikke lenger’ = lietuvių ‘nebe-’)

Han gikk langt og lenger enn langt. – Jis ėjo toli ir dar toliau negu toli. (Iš pasakos apie Pelenių)

• Kai kurie būdvardžiai laipsnių formas sudaro su pagalbiniais žodeliais mer(e), mest  (beje, su pagalbiniais žodeliais mindre, minst  galima sudaryti ir priešingos – mažėjančio savybės intensyvumo, mažėjančio laipsnio – reikšmės žodžių junginius):

komplisert – mer komplisert – mest komplisert (sudėtingas, komplikuotas)

kjent – mer kjent – mest kjent (žinomas)

rotete – mer rotete – mest rotete (šiukšlinas)

praktisk – mer praktisk – mest praktisk (praktiškas)

populær – mer populær – mest populær (populiarus)

Pavyzdžiai su silpnąja forma:

den mest berømte (įžymiausiasis), det mest idiotiske (idiotiškiausiasis), den mest bråkete (triukšmingiausiasis)

Ibsen er den mest berømte norske forfatteren.

Dette er det mest idiotiske forslaget jeg har hørt.

De liker den mest bråkete musikken.

Pavyzdžiai su mindre ir minst:

Det er mindre interessant  nå enn før (ne taip įdomu, mažiau įdomu).

Dette er den minst interessante boka hans (mažiausiai įdomi, neįdomiausia jo knyga).

Formų vartojimas

Aukštesnysis laipsnis vartojamas tada, kai yra pasakytas arba numanomas lyginimas – kitaip sakant, kai yra pasakyta ar bent numanoma frazė su dalelyte ‘enn’ = ‘už, negu’:

Det var kaldere i går enn i dag. (Vakar buvo šalčiau negu šiandien.)

Det er varmere i dag enn i går. (Šiandien šilčiau negu vakar.)

De har billigere mat på torget enn i butikken. (Turguje būna pigesnio maisto negu parduotuvėje.)

Det er varmere i Tunisia enn i Norge. (Tunise šilčiau negu Norvegijoje.)

Maten er dyrere i Norge enn i India og Pakistan. (Norvegijoje maistas brangesnis nei Indijoje bei Pakistane.)

Er matematikk morsommere enn norsk? (Ar matematika smagiau už norvegų kalbą?)

Synes du norsk er lettere enn tyrkisk? (Ar manai, kad norvegų kalba lengvesnė už turkų?)

Prieš aukštesniojo laipsnio būdvardžius galima pasakyti įvairius jų reikšmę patikslinančius žodelius:

Hun er litt  eldre enn meg                (truputį  vyresnė).

Hun er mye  eldre enn meg            (daug  vyresnė).

Hun er enda  eldre enn meg           (dar  vyresnė).

Su aukščiausiojo laipsnio būdvardžiais kartais pavartojamas žodelis aller  'visų, pats', pvz.:

aller eldst – visų vyriausias (-a)

aller best – visų geriausias (-a)

Aukščiausiasis laipsnis vartojamas tada, kai nepasakoma, kas su kuo lyginama – t. y., kai nėra frazės su dalelyte ‘enn’:

Maten er billigst på torget. (Maistas pigiausias turguje; tačiau jei būtų pasakyta, su kuo lyginame, reikėtų vartoti aukštesnįjį laipsnį: billigere enn andre steder – pigesnis negu kitur)

Hvilket fag er morsomst?     ( = morsommere enn andre fag)

Denne genseren er finest.   ( = finere enn de andre genserne)

Hvilke fag er vanskeligst?    ( = vanskeligere enn andre fag)

Netgi jei lyginame tik du daiktus, vis tiek turėsime vartoti aukščiausiąjį laipsnį, jeigu sakinyje netinka frazė su dalelyte ‘enn’:

Hva slags mat er best, indisk eller pakistansk? (Lietuviškai sakytume „Koks maistas geresnis, indiškas ar pakistanietiškas?“, bet norvegiškai šiuo atveju reikia sakyti „Koks maistas geriausias?“. „Geresnis“ (bedre) tiktų tik tada, jei būtų pasakyta už ką geresnis, pvz. Jeg synes asiatisk mat er bedre enn europeisk).

Hvilken by er størst, Ankara eller Istanbul?  (Kuris miestas „didžiausias“, Ankara ar Stambulas?)

Er Anna eller Peter flinkest i norsk?  (Ona ar Petras yra „gabiausias“ norvegų kalbai?)

Kiti pavyzdžiai su aukščiausiojo laipsnio formomis:

Hvor er maten best?  (Kur maistas yra geriausias?)

Hvem er yngst i familien?  (Kas yra jauniausias šeimoje?)

Hvem er eldst i gruppa?  (Kas yra vyriausias grupėje?)

Aukštesnysis laipsnis daugiau niekaip nekaitomas, o aukščiausiasis laipsnis silpnojoje formoje (t. y., po artikelių den, det, de) vartojamas su priesaga -e. Reikia atkreipti dėmesį, kad tarinio vardinėje dalyje – skirtingai nuo nelyginamojo laipsnio – daugiskaitos stipriojoje formoje aukščiausiasis laipsnis vartojamas be priesagos -e.

Hvilke fag er vanskeligst? (ne *vanskeligste, nors ir daugiskaita – Kokie dalykai yra sunkiausi?)

Hun er yngst. (Ji yra jauniausia.)

De er yngst. (Jie yra jauniausi, vartojame formą be -e, nors čia ir daugiskaita.)

Tačiau: Den yngste dattera skal begynne på skolen. (Jauniausioji dukra pradės eiti į mokyklą). De vanskeligste fagene er kjemi og geometri (Sunkiausieji dalykai yra chemija ir geometrija.) Čia jau vartojama silpnoji forma, nes ji eina po artikelio den, de.

Dažnai norvegų kalboje galima pasirinkti, kurią aukščiausiojo laipsnio formą – žymimąją su artikeliu ar nežymimąją be artikelio – norėsime vartoti:

Dette bildet er finest / det fineste. (Šis paveikslas gražiausias.)

Hvem er yngst / den yngste / de yngste i klassen? (Kas yra jauniausias / jauniausi klasėje?)

Eva og Peter er minst / de minste i klassen. (Eva ir Pėteris yra mažiausi klasėje.)