Auksinės žuvelės taisyklė – Gullfiskregelen

Sakinio aplinkybių vieta skirtingų tipų sakiniuose  – Plasseringen av setningsadverbialer i forskjellige typer setninger

Sakinio aplinkybės pagrindiniame (savarankiškame) sakinyje dažniausiai eina po tarinio (ar pirmojo tarinio žodžio), t. y. trečioje pozicijoje.

Jeigu pirmojoje pagrindinio sakinio pozicijoje pasakytas ne veiksnys, o kokia nors kita sakino dalis (papildinys ar aplinkybė), tai „sakinio aplinkybių“ vieta priklausys nuo to, kuo išreikštas veiksnys.

a) Jei veiksnys išreikštas nekirčiuotu įvardžiu (jis, ji, aš ir pan), „sakinio aplinkybė“ sakoma po jo:

Frokost spiser hun ikke klokka åtte. (Ji nepusryčiauja aštuntą valandą. – pirmoje pozicijoje pasakytas papildinys.)

Klokka åtte spiser hun ikke frokost. (Ji nepusryčiauja aštuntą valandą. – pirmoje pozicijoje pasakyta laiko aplinkybė.)

På skolen lærte jeg ikke tysk, bare engelsk og russisk. (Mokykloje nesimokiau vokiečių kalbos, tik anglų ir rusų. – pirmoje pozicijoje pasakyta laiko aplinkybė.)
 

b) Jei veiksnys išreikštas daiktavardžiu arba kirčiuotu (akcentuojamu) įvardžiu, „sakinio aplinkybė“ sakoma prieš jį:

Frokost spiser ikke Betty klokka åtte. (Betty nepusryčiauja aštuntą valandą. – pirmoje pozicijoje pasakytas papildinys.)

Klokka åtte spiser ikke kjæresten min frokost. (Mano mergina/vaikinas nepusryčiauja aštuntą valandą. – pirmoje pozicijoje pasakyta laiko aplinkybė.)

Klausiamajame sakinyje žodžių tvarka taipogi priklauso nuo to, kuo išreikštas veiksnys: daiktavardžiu ar nekirčiuotu įvardžiu.

a) Veiksnys išreikštas nekirčiuotu įvardžiu:

Snakker hun ikke norsk? (Argi ji nekalba norvegiškai?)

Kommer han ikke fra Polen? (Argi jis nėra kilęs iš Lenkijos?)

Kan du ikke spansk? (Argi tu nemoki ispaniškai?)

Kan dere ikke komme nå? (Ar jūs negalite dabar ateiti?)
Burde vi ikke prøve å snakke norsk i klassen? (Argi mums nederėtų pamėginti klasėje kalbėti norvegiškai?)
Har du ikke lest denne teksten? (Argi tu neperskaitei šio teksto?)
Er det ikke litt merkelig, da? (O argi tai nėra keistoka?)

b) Veiksnys išreikštas daiktavardžiu arba kirčiuotu (akcentuojamu) įvardžiu:

Snakker ikke Nina norsk? (Argi Nina nekalba norvegiškai?)

Kommer ikke Bent fra Oslo? (Argi Bentas nėra kilęs iš Oslo?)

Vil ikke onkel Olav komme? (Argi dėdė Ulavas neketina atvykti?)

Har ikke naboen solgt den gamle bilen sin ennå? (Argi kaimynas dar nepardavė savo senojo automobilio?)
Skal ikke elevene ha både muntlig og skriftlig eksamen? (Argi mokiniai neturės egzamino ir žodžiu, ir raštu?)
Har ikke Petter gjort det? (Argi Peteris to nepadarė? Argi tai padarė ne Peteris?)
Hvorfor har ikke læreren forklart det? (Kodėl mokytojas to nepaaiškino?)
Er ikke det  litt merkelig, da? (O argi tai  nėra keistoka? – jeigu ypatingai pabrėžiame įvardį „det“)
 

Aš tai juokais vadinu „auksinės žuvelės taisykle“:

Tuo tarpu šalutiniame sakinyje „sakinio aplinkybės“ visada eina iškart po veiksnio, t. y. prieš tarinį.

Jeg sier at jeg ikke skal kjøpe mat i dag.

Jeg tror at Betty alltid står opp klokka sju.

Betty spør Maria om hun kanskje skal gå på kino i kveld.