Įvardžiai

Įvardžiai – Pronomen

Asmeniniai įvardžiai

	Vienaskaita		Daugiskaita
	Subjektinė forma	Objektinė forma	Subjektinė forma	Objektinė forma
1.	jeg -- aš	meg -- mane	vi -- mes	oss -- mus
2.	du -- tu	deg -- tave	dere -- jūs	dere -- jus
3.	han -- jis hun -- ji	ham -- jį henne -- ją	de -- jie, jos	dem -- juos, jas

Mandagioji forma kreipiantis į vieną asmenį sutampa su daugiskaitos trečiojo asmens forma (tik visuomet rašoma didžiąja raide), t. y. ji yra:

Jūs, Tamsta De

Jus, Tamstą Dem

Jūsų, Tamstos Deres

Ši forma vartojama itin retai, net ir nepažįstamiems žmonėms dažniausiai sakoma tiesiog „tu“ – du [ dʉ: ].

Sangrąžinis įvardis seg (save) vartojamas tik trečiajame asmenyje. Pirmajame ir antrajame asmenyje vartojamos asmeninių įvardžių formos, t. y. sakoma:

Aš prausiuosi. Jeg vasker meg.

Tu prausiesi. Du vasker deg.

Jis / ji prausiasi. Han / hun vasker seg.

Mes prausiamės. Vi vasker oss.

Jūs prausiatės. Dere vasker dere.

Jie / jos prausiasi. De vasker seg.

Jeigu trečiajame asmenyje vietoje sangrąžinio įvardžio pavartosime asmeninį, toks sakinys irgi bus taisyklingas, tik reikš ką kita:

Han vasker ham. — Jis prausia jį (t. y., ne save, o kažkokį kitą žmogų);

Hun vasker henne. — Ji prausia ją;

De vasker dem. — Jie prausia juos.

Parodomieji įvardžiai

Vienaskaita

Daugiskaita

Vyriškoji ir moteriškoji giminė

denne -- šis, ši

den -- tas, ta

disse -- šie, šios
de -- tie, tos

Niekatroji giminė

dette -- šis
det -- tas

Įvardžius den (vyr. ir mot. g., vns.), det (niekatr. g., vns.), de (dgs.) kartais versime jis, ji, jie (plg. asmeninių įvardžių lentelę). Han ir hun paprastai vartojami kalbant apie žmones (kartais – ir apie gyvūnus), o den ir det – apie daiktus (gali būti pavartota ir kalbant apie gyvūnus).

Savybiniai (posesyviniai) įvardžiai

Kai kurie norvegų kalbos savybiniai įvardžiai yra derinami prie daiktavardžių skaičiumi ir gimine, o kai kurie – ne.

Derinami prie daiktavardžių yra šie įvardžiai:

	*mano*	*tavo*	*savo*	*mūsų*
vyr g., vns.	min	din	sin	vår
mot. g., vns.	mi	di	si	vår
niek. g., vns.	mitt	ditt	sitt	vårt
daugiskaita (visos gim.)	mine	dine	sine	våre

Įvardis 'savo' (sin, si, sitt, sine) vartojamas tik trečiajame asmenyje.

Gimine ir skaičiumi prie daiktavardžių nederinami šie įvardžiai:

hans – jo, hennes – jos, deres – jūsų, jų

Norint nurodyti, kieno yra vienas ar kitas daiktas, paprastai pirma pasakomas daiktavardis žymimojoje formoje, o tada – reikalingas įvardis, pvz.:

jo namas – huset hans

mano knyga – boka mi

tavo automobilis – bilen din

Jei daiktavardis eina drauge su būdvardiniu pažyminiu, tai vartojama būdvardžio silpnoji forma (su priesaga -e):

jo didelis namas – det store huset hans

mano sena knyga – den gamle boka mi

tavo naujas automobilis – den nye bilen din

Galimas ir kitoks variantas: pirma pasakyti įvardį, o po to — daiktavardį (su būdvardžiu ar be jo) nežymimojoje formoje (tačiau atkreipkite dėmesį, kad būdvardis – jei toks yra – vis vien turės priesagą -e). Šiuo atveju labiau akcentuojamas, pabrėžiamas įvardis:

jo namas – hans hus

mano knyga – mi / min bok

tavo automobilis – din bil

jo didelis namas – hans store hus

mano sena knyga – mi / min gamle bok

tavo naujas automobilis – din nye bil