PRADŽIA
ŽODYNAS
YOUTUBE
PRATIMAI
GRAMATIKA
SKAITINIAI
NUORODOS
MANO CV
NUOTRAUKOS

 

Įvardžiai – Pronomen

Asmeniniai įvardžiai
 

 

Vienaskaita

Daugiskaita

 

Subjektinė forma

Objektinė forma

Subjektinė forma

Objektinė forma

1.

jeg -- aš

meg -- mane

vi -- mes

oss -- mus

2.

du -- tu

deg -- tave

dere -- jūs

dere -- jus

3.

han -- jis

hun -- ji

ham -- jį

henne -- ją

de -- jie, jos

dem -- juos, jas

 

Mandagioji forma kreipiantis į vieną asmenį sutampa su daugiskaitos trečiojo asmens forma (tik visuomet rašoma didžiąja raide), t. y. ji yra:

 

Jūs, Tamsta         De    

Jus, Tamstą         Dem 

Jūsų, Tamstos     Deres

 

Ši forma vartojama itin retai, net ir nepažįstamiems žmonėms dažniausiai sakoma tiesiog „tu“ – du [ dʉ: ].

 

Sangrąžinis įvardis seg (save) vartojamas tik trečiajame asmenyje. Pirmajame ir antrajame asmenyje vartojamos asmeninių įvardžių formos, t. y. sakoma:

 

Aš prausiuosi.           Jeg vasker meg.     

Tu prausiesi.             Du vasker deg.        

Jis / ji prausiasi.        Han / hun vasker seg.        

Mes prausiamės.      Vi vasker oss.          

Jūs prausiatės.         Dere vasker dere.   

Jie / jos prausiasi.    De vasker seg.        

 

Jeigu trečiajame asmenyje vietoje sangrąžinio įvardžio pavartosime asmeninį, toks sakinys irgi bus taisyklingas, tik reikš ką kita:

 

Han vasker ham. — Jis prausia (t. y., ne save, o kažkokį kitą žmogų);

Hun vasker henne. — Ji prausia ;

De vasker dem. — Jie prausia juos.

 

Parodomieji įvardžiai

 

Vienaskaita

Daugiskaita

Vyriškoji ir moteriškoji giminė

denne  --  šis, ši

den     --    tas, ta

 

disse   --   šie, šios
de     --    tie, tos

Niekatroji giminė

dette   --    šis
det      -- 
  tas

 

Įvardžius den  (vyr. ir mot. g., vns.), det   (niekatr. g., vns.), de   (dgs.) kartais versime jis, ji, jie (plg. asmeninių įvardžių lentelę). Han ir hun  paprastai vartojami kalbant apie žmones (kartais – ir apie gyvūnus), o den ir det – apie daiktus (gali būti pavartota ir kalbant apie gyvūnus).          

Savybiniai (posesyviniai) įvardžiai

Kai kurie norvegų kalbos savybiniai įvardžiai yra derinami prie daiktavardžių skaičiumi ir gimine, o kai kurie – ne.

Derinami prie daiktavardžių yra šie įvardžiai:

 

 

mano

tavo

savo

mūsų

vyr g., vns.

min

din

sin

vår

mot. g., vns.

mi

di

si

vår

niek. g., vns.

mitt

ditt

sitt

vårt

daugiskaita
(visos gim.)

mine

dine

sine

våre

 

Įvardis 'savo'   (sin, si, sitt, sine) vartojamas tik trečiajame asmenyje.

 

Gimine ir skaičiumi prie daiktavardžių nederinami šie įvardžiai:

 

hans – jo, hennes – jos, deres – jūsų, jų

 

Norint nurodyti, kieno yra vienas ar kitas daiktas, paprastai pirma pasakomas daiktavardis žymimojoje formoje, o tada – reikalingas įvardis, pvz.:

 

jo namas – huset hans

mano knyga – boka mi

tavo automobilis – bilen din

 

Jei daiktavardis eina drauge su būdvardiniu pažyminiu, tai vartojama būdvardžio silpnoji forma (su priesaga -e):

 

jo didelis namas – det store huset hans

mano sena knyga – den gamle boka mi

tavo naujas automobilis – den nye bilen din

 

Galimas ir kitoks variantas: pirma pasakyti įvardį, o po to — daiktavardį (su būdvardžiu ar be jo) nežymimojoje formoje (tačiau atkreipkite dėmesį, kad būdvardis – jei toks yra – vis vien turės priesagą -e). Šiuo atveju labiau akcentuojamas, pabrėžiamas įvardis:

 

jo namas – hans hus

mano knyga – mi / min bok

tavo automobilis – din bil

 

jo didelis namas – hans store hus

mano sena knyga – mi / min gamle bok

tavo naujas automobilis – din nye bil


GRAMATIKA Įvardžiai Tarnyb. žodeliai Skaitvardžiai Daiktavardžiai Būdvardžiai Veiksmažodžiai Stiprieji veiksm. Sintaksė Gullfisken IKKE