PRADŽIA
ŽODYNAS
YOUTUBE
PRATIMAI
GRAMATIKA
SKAITINIAI
NUORODOS
MANO CV
NUOTRAUKOS

Daiktavardis – Substantiv

Daiktavardžių formos

 

Daiktavardžiai norvegų kalboje – bent jau daugelyje jos tarmių – būna trijų giminių: vyriškosios, moteriškosios arba niekatrosios. Kuris daiktavardis yra kurios giminės, reikės išmokti mintinai.

 

Skirtingų giminių daiktavardžiai turi skirtingus artikelius.

 

Vyriškosios giminės nežymimasis artikelis yra „en“, moteriškosios – „ei“ arba „en“ (galima pasirinkti, kurį artikelį norite vartoti), o niekatrosios giminės – „et“.

 

Su neskaičiuotiniais daiktavardžiais (tokiais, kaip maistas, pienas, oras, vanduo) nežymimasis artikelis paprastai nevartojamas, o daugiskaitos jie neturi.

 

Daiktavardžiai norvegų kalboje turi keturias formas: žymimąją ir nežymimąją vienaskaitos bei daugiskaitos formas. Paprastai jos sudaromos su šiais artikeliais:

 

 

Vienaskaita  (Entall)

Daugiskaita  (Flertall)

Nežym. f.

Žym. f.

Nežym. f.

Žym. f.

Vyr. g.

 

 

 

(en)

en gutt (berniukas)

en bil (automobilis)

      mat (maistas)

~en

gutten

bilen

maten

~er

gutter

biler

-

~ene

guttene

bilene

-

Mot. g.

 

 

 

(ei arba  en)

ei / en jente (mergaitė)

ei / en skjorte (marškiniai)

            melk (pienas)

~a (~en)

jenta (jenten)

skjorta (skjorten)

melka (melken)

~er

jenter

skjorter

-

~ene

jentene

skjortene

-

Niekatr. g.

 

 

 

1) (vienskiem.)

(et)

et bord (stalas)

et skjørt (sijonas)

     vær (oras) 

 

~et

bordet

skjørtet

 været 

 

~

bord

skjørt

 - 

 

~ene

bordene

skjørtene

 - 

2) (daugiaskiem.)

(et)

et eple (obuolys)

et frimerke (pašto ženklas)

     humør (nuotaika, ūpas)

 

~et

eplet

frimerket

humøret

 

~er

epler

frimerker

 -

 

~ene

eplene

frimerkene

 -

 

Kai kuriose norvegų kalbos tarmėse moteriškoji giminė yra išnykusi, todėl beveik visi moteriškosios giminės daiktavardžiai gali būti pavartoti su vyriškosios giminės artikeliais (pvz., galima sakyti ne tik „ei skjorte – skjorta“ arba „en skjorte – skjorta“, bet ir „en skjorte – skjorten“).
   Taigi moteriškosios giminės atveju yra įmanomos trejopos nežymimųjų ir žymimųjų artikelių kombinacijos:

      1. ei – ~a (pvz., ei skjorte – skjorta),

      2. en – ~a (pvz., en skjorte – skjorta)
ir
      3. en – ~en (pvz., en skjorte – skjorten)
.
Tik kombinacija
*ei – ~en (pvz., *ei skjorte – skjorten) yra neįmanoma.
   Ko gero, dažniausiai nežymimojoje formoje vartojamas artikelis
„en“, o žymimojoje – artikelis „-a“, t. y. sakoma „en skjorte (nežym. f.) – skjorta (žym. f.)“.

 

Pagrindinės formų sudarymo išimtys:

 

en ankel, ankelen, ankler, anklene (kulkšnis);

en onkel, onkelen, onkler, onklene (dėdė);
 

en finger, fingeren, fingre(r), fingrene (pirštas);

en åker, åkeren, åkre(r), åkrene (laukas);

en sjanger, sjangeren, sjangre(r), sjangrene (žanras);

en vinter, vinteren, vintre(r), vintrene (žiema);

en vaffel, vaffelen, vafler, vaflene (vaflis, „čirvinis“ blynas);

en sykkel, sykkelen, sykler, syklene (dviratis);
en nøkkel, nøkkelen, nøkler, nøklene (raktas);
 

en sommer, sommeren, somre(r), somrene (vasara).

en lærer, læreren, lærere, lærerne (mokytojas);

en genser, genseren, gensere, genserne (megztinis).

en feil, feilen, feil, feilene (klaida)

en ting, tingen, ting, tingene (daiktas)

en sko, skoen, sko, skoene (batas)

en mygg, myggen, mygg, myggene (uodas)

en maur, mauren, maur, maurene (skruzdėlė)

ei / en ski, skia (arba: en ski, skien), ski, skiene (slidė)

ei / en aksel, aksla, aksler, akslene (petys)

ei / en frøken, frøkna, frøkner, frøknene (freken, panelė, mokytoja)

ei / en skulder, skuldra, skuldre(r), skuldrene (petys)

ei / en hulder, huldra, huldre(r), huldrene (hiuldra, tokia norvegų folkloro būtybė)

 

Šie daiktavardžiai, kaip ir visi moteriškosios giminės daiktavardžiai, gali būti vartojami ir su vyr. gim. artikeliais pagal vyr. gim. taikomas taisykles:

 

en aksel, akselen, aksler, akslene,

en frøken, frøkenen, frøkner, frøknene,

en skulder, skulderen, skuldre(r), skuldrene,

en hulder, hulderen, huldre(r), huldrene.

et barn, barnet, barn, barna (vaikas);

et bein, beinet, bein, beina (koja; kaulas).

et museum, museet, museer, museene (muziejus);

et akvarium, akvariet, akvarier, akvariene (akvariumas);

et auditorium, auditoriet, auditorier, auditoriene (auditorija).

 

  • Kai kurie tarptautiniai (iš lotynų kalbos kilę) žodžiai, pagrindinėje formoje besibaigią -um (žinoma, išskyrus tuos, kurie baigiasi -ium arba -eum, žr. aukščiau), daugiskaitos nežymimojoje formoje baigiasi ~a, o žymimojoje ~aene, pvz.:
  •  

    et faktum, faktumet, fakta, faktaene (faktas);

    et visum, visumet, visa, visaene (viza).

     

  • Kai kurie tarptautiniai žodžiai daugiskaitoje gali turėti tokius formantus, kaip toje kalboje, iš kurios jie paskolinti, pvz.:

    en konto, kontoen, konti / kontoer, kontiene / kontoene (sąskaita – iš italų kalbos kilęs žodis).

     

  • Kai kurie valiutas ar mato vienetus reiškiantys daiktavardžiai daugiskaitos nežymimoje formoje neturi priesagos -er (atkreipkite dėmesį, kad žymimojoje formoje kai kurie daiktavardžiai turi priesagą ~ene, o kai kurie – ~ne):

    en dollar, dollaren, dollar, dollarene (doleris);
    en litas, litasen, litas, litasene (litas);
    en zloty, zlotyen, zloty, zlotyene (zlotas);
    en meter, meteren, meter, meterne (metras);
    en liter, literen, liter, literne (litras).
  • Daiktavardis et sted, nors ir yra vienskiemenis, daugiskaitoje turi priesagą ~er, o daiktavardis et eventyr, nors ir yra daugiaskiemenis, jos neturi:
  •  

    et sted, stedet, steder, stedene (vieta);

    et eventyr, eventyret, eventyr, eventyrene (pasaka, nuotykis).

    vyr. g.

    en mann – mannen – menn – mennene (vyras)

    en bror – broren – brødre – brødrene (brolis)

    en far – faren – fedre – fedrene (tėvas)

    en bonde – bonden – bønder – bøndene (ūkininkas, valstietis, žemdirbys)

    en fot – foten – føtter – føttene (pėda)

    mot. g.

    ei / en rot – rota (arba: en rot, roten) – røtter – røttene (šaknis; analogiškai kaitysime ir ‘ei/en gulrot’ = morka, ‘ei/en kålrot’ = griežtis, sėtinys)

    ei / en hånd – hånda (arba: en hånd – hånden) – hender – hendene (ranka, plaštaka)

    ei / en natt – natta (arba: en natt – natten) – netter – nettene (naktis)

    ei / en søster – søstera (arba: en søster – søsteren) – søstre – søstrene (sesuo)

    ei / en datter – dattera (arba: en datter – datteren) – døtre – døtrene (duktė)

    ei / en mor – mora (arba: en mor – moren) – mødre – mødrene (motina)

    ei / en bok – boka (arba: en bok – boken) – bøker – bøkene (knyga)

    ei / en gås – gåsa (arba: en gås – gåsen) – gjess – gjessene (žąsis)

    ei / en and – anda (arba: en and – anden) – ender – endene (antis)

    ei / en tann – tanna (arba: en tann – tannen) – tenner – tennene (dantis)

    ei / en tå – tåa (arba: en tå – tåen) – tær – tærne (kojos pirštas)

    niekatr. g.

    et tre – treet – trær – trærne (medis)

    et kne – kneet – knær – knærne (kelis)

    et øye – øyet – øyne – øynene (akis)


    GRAMATIKA Įvardžiai Tarnyb. žodeliai Skaitvardžiai Daiktavardžiai Būdvardžiai Veiksmažodžiai Stiprieji veiksm. Sintaksė Gullfisken IKKE