Daiktavardis – Substantiv Daiktavardžių formos   Daiktavardžiai norvegų kalboje – bent jau daugelyje jos tarmių – būna trijų giminių: vyriškosios, moteriškosios arba niekatrosios. Kuris daiktavardis yra kurios giminės, reikės išmokti mintinai.   Skirtingų giminių daiktavardžiai turi skirtingus artikelius.   Vyriškosios giminės nežymimasis artikelis yra „en“, moteriškosios – „ei“ arba „en“ (galima pasirinkti, kurį artikelį norite vartoti), o niekatrosios giminės – „et“.   Su neskaičiuotiniais daiktavardžiais (tokiais, kaip maistas, pienas, oras, vanduo) nežymimasis artikelis paprastai nevartojamas, o daugiskaitos jie neturi.   Daiktavardžiai norvegų kalboje turi keturias formas: žymimąją ir nežymimąją vienaskaitos bei daugiskaitos formas. Paprastai jos sudaromos su šiais artikeliais:

Kai kuriose norvegų kalbos tarmėse moteriškoji giminė yra išnykusi, todėl beveik visi moteriškosios giminės daiktavardžiai gali būti pavartoti su vyriškosios giminės artikeliais (pvz., galima sakyti ne tik „ei skjorte – skjorta“ arba „en skjorte – skjorta“, bet ir „en skjorte – skjorten“).
   Taigi moteriškosios giminės atveju yra įmanomos trejopos nežymimųjų ir žymimųjų artikelių kombinacijos:
      1. ei – ~a (pvz., ei skjorte – skjorta),
      2. en – ~a (pvz., en skjorte – skjorta) ir
      3. en – ~en (pvz., en skjorte – skjorten).
Tik kombinacija *ei – ~en (pvz., *ei skjorte – skjorten) yra neįmanoma.
   Ko gero, dažniausiai nežymimojoje formoje vartojamas artikelis „en“, o žymimojoje – artikelis „-a“, t. y. sakoma „en skjorte (nežym. f.) – skjorta (žym. f.)“.

Pagrindinės formų sudarymo išimtys:

• vyr. giminės daiktavardžiai, besibaigią -el ir kai kurie daiktavardžiai, besibaigią -er. Jų daugiskaitoje iškrenta -e-, pvz.:

en ankel, ankelen, ankler, anklene (kulkšnis);

en onkel, onkelen, onkler, onklene (dėdė);
 

en finger, fingeren, fingre(r), fingrene (pirštas);

en åker, åkeren, åkre(r), åkrene (laukas);

en sjanger, sjangeren, sjangre(r), sjangrene (žanras);

en vinter, vinteren, vintre(r), vintrene (žiema);

• Jeigu tokiame daiktavardyje vienaskaitoje prieš -e- yra dvigubas priebalsis, tai daugiskaitoje, iškritus -e-, supaprastinamas ir priebalsis:

en vaffel, vaffelen, vafler, vaflene (vaflis, „čirvinis“ blynas);

en sykkel, sykkelen, sykler, syklene (dviratis);
en nøkkel, nøkkelen, nøkler, nøklene (raktas);
 

en sommer, sommeren, somre(r), somrene (vasara).

• vyriškosios giminės daiktavardžiai, besibaigią -er, daugiskaitoje turi kitokias priesagas, būtent, ~e ir ~ne, pvz.:

en lærer, læreren, lærere, lærerne (mokytojas);

en genser, genseren, gensere, genserne (megztinis).

• Keletas vienskiemenių vyriškosios ar moteriškosios giminės daiktavardžių daugiskaitos nežymimojoje formoje neturi priesagos ~er:

en feil, feilen, feil, feilene (klaida)

en ting, tingen, ting, tingene (daiktas)

en sko, skoen, sko, skoene (batas)

en mygg, myggen, mygg, myggene (uodas)

en maur, mauren, maur, maurene (skruzdėlė)

ei / en ski, skia (arba: en ski, skien), ski, skiene (slidė)

• Moteriškosios giminės daiktavardžiai, besibaigią -el, -en, -er, praranda -e-. Skirtingai nuo vyr. gim., čia -e- iškrinta ne tik daugiskaitoje, bet ir vienaskaitos žymimojoje formoje:

ei / en aksel, aksla, aksler, akslene (petys)

ei / en frøken, frøkna, frøkner, frøknene (freken, panelė, mokytoja)

ei / en skulder, skuldra, skuldre(r), skuldrene (petys)

ei / en hulder, huldra, huldre(r), huldrene (hiuldra, tokia norvegų folkloro būtybė)

 

Šie daiktavardžiai, kaip ir visi moteriškosios giminės daiktavardžiai, gali būti vartojami ir su vyr. gim. artikeliais pagal vyr. gim. taikomas taisykles:

 

en aksel, akselen, aksler, akslene,

en frøken, frøkenen, frøkner, frøknene,

en skulder, skulderen, skuldre(r), skuldrene,

en hulder, hulderen, huldre(r), huldrene.

• du niekatrosios giminės daiktavardžiai, daugiskaitos žymimojoje formoje turi priesagą ~a, o ne ~ene:

et barn, barnet, barn, barna (vaikas);

et bein, beinet, bein, beina (koja; kaulas).

• Tarptautiniai (iš lotynų kalbos kilę) žodžiai, pagrindinėje formoje besibaigią -ium arba -eum, visose kitose formose praranda skiemenį -um-, pvz.:

et museum, museet, museer, museene (muziejus);

et akvarium, akvariet, akvarier, akvariene (akvariumas);

et auditorium, auditoriet, auditorier, auditoriene (auditorija).

 

Kai kurie tarptautiniai (iš lotynų kalbos kilę) žodžiai, pagrindinėje formoje besibaigią -um (žinoma, išskyrus tuos, kurie baigiasi -ium arba -eum, žr. aukščiau), daugiskaitos nežymimojoje formoje baigiasi ~a, o žymimojoje ~aene, pvz.:

 

et faktum, faktumet, fakta, faktaene (faktas);

et visum, visumet, visa, visaene (viza).

 

Kai kurie tarptautiniai žodžiai daugiskaitoje gali turėti tokius formantus, kaip toje kalboje, iš kurios jie paskolinti, pvz.:

en konto, kontoen, konti / kontoer, kontiene / kontoene (sąskaita – iš italų kalbos kilęs žodis).

 

Kai kurie valiutas ar mato vienetus reiškiantys daiktavardžiai daugiskaitos nežymimoje formoje neturi priesagos -er (atkreipkite dėmesį, kad žymimojoje formoje kai kurie daiktavardžiai turi priesagą ~ene, o kai kurie – ~ne):

en dollar, dollaren, dollar, dollarene (doleris);
en litas, litasen, litas, litasene (litas);
en zloty, zlotyen, zloty, zlotyene (zlotas);
en meter, meteren, meter, meterne (metras);
en liter, literen, liter, literne (litras).

Daiktavardis et sted, nors ir yra vienskiemenis, daugiskaitoje turi priesagą ~er, o daiktavardis et eventyr, nors ir yra daugiaskiemenis, jos neturi:

 

et sted, stedet, steder, stedene (vieta);

et eventyr, eventyret, eventyr, eventyrene (pasaka, nuotykis).

• Yra daiktavardžių, kurių daugiskaitos formos sudaromos netaisyklingai, taigi juos reikės paprasčiausiai išmokti mintinai. Štai dažniausiai pasitaikantys iš jų:

vyr. g.

en mann – mannen – menn – mennene (vyras)

en bror – broren – brødre – brødrene (brolis)

en far – faren – fedre – fedrene (tėvas)

en bonde – bonden – bønder – bøndene (ūkininkas, valstietis, žemdirbys)

en fot – foten – føtter – føttene (pėda)

mot. g.

ei / en rot – rota (arba: en rot, roten) – røtter – røttene (šaknis; analogiškai kaitysime ir ‘ei/en gulrot’ = morka, ‘ei/en kålrot’ = griežtis, sėtinys)

ei / en hånd – hånda (arba: en hånd – hånden) – hender – hendene (ranka, plaštaka)

ei / en natt – natta (arba: en natt – natten) – netter – nettene (naktis)

ei / en søster – søstera (arba: en søster – søsteren) – søstre – søstrene (sesuo)

ei / en datter – dattera (arba: en datter – datteren) – døtre – døtrene (duktė)

ei / en mor – mora (arba: en mor – moren) – mødre – mødrene (motina)

ei / en bok – boka (arba: en bok – boken) – bøker – bøkene (knyga)

ei / en gås – gåsa (arba: en gås – gåsen) – gjess – gjessene (žąsis)

ei / en and – anda (arba: en and – anden) – ender – endene (antis)

ei / en tann – tanna (arba: en tann – tannen) – tenner – tennene (dantis)

ei / en tå – tåa (arba: en tå – tåen) – tær – tærne (kojos pirštas)

niekatr. g.

et tre – treet – trær – trærne (medis)

et kne – kneet – knær – knærne (kelis)

et øye – øyet – øyne – øynene (akis)